Klimato kaita: kas tai yra, kaip vyksta ir ką galime pakeisti Mokslo populiarinimo konkursas

Elektros ir šilumos gamyba deginant iškastinį kurą sukelia didelę pasaulinių išmetamųjų teršalų dalį. Didžioji dalis elektros energijos vis dar pagaminama deginant anglį, naftą ar dujas, kurios gamina anglies dioksidą ir azoto oksidą – galingas šiltnamio efektą sukeliančias dujas, kurios dengia Žemę ir sulaiko Saulės šilumą. Pasaulyje šiek tiek daugiau nei ketvirtadalis elektros energijos gaunama iš vėjo, Saulės ir kitų atsinaujinančių šaltinių, kurie priešingai nei iškastinis kuras, į orą išskiria mažai teršalų.

Per didelis/nesaikingas vartojimas. Tai, kaip mes judame, ką valgome ir kiek išmetame, prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo. Taip pat ir tokių prekių, kaip drabužių, elektronikos ir plastiko vartojimas. Didelė pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų dalis yra susijusi su privačiais namų ūkiais. Mūsų gyvenimo būdas daro didelę įtaką mūsų planetai.

Masinis pasaulio miškų naikinimas prisideda prie klimato pokyčių. Kertant miškus stipriai mažėja planetos galimybės absorbuoti anglies dioksidą iš atmosferos. Keičiantis žemės naudojimo būdams – pavyzdžiui, miško žemes ėmus naudoti žemdirbystei, sausinant šlapynes, taip pat deginant medieną ar jai pūnant – į atmosferą patenka ir daug dirvožemyje sugerto anglies dioksido.

Miškai turi svarbų vaidmenį reguliuojant vandens ciklą, įskaitant vandens garinimą ir kritulius. Kertant miškus, šis natūralus procesas yra sutrikdomas, o tai gali sukelti sausras – ar atvirkščiai, per daug lietaus tam tikruose regionuose.

Ledynai sparčiai tirpsta, pasitraukia į jūrą ir traukiasi į sausumą. Po tūkstančio metų ledo gniaužtais sukaustytą Grenlandiją bus galima pamatyti tik nuotraukose ir vaizdo įrašuose. Jungtinių Valstijų mokslininkų atlikta Grenlandijos skydinio ledyno istorijos analizė atskleidė niūrią realybę: šiuo metu ledynas nyksta greičiausiu tempu per 12 tūkstančių metų. Nesuvaldžius klimato šiltėjimo, per šimtmetį vien Grenlandijoje ištirpęs ledas pasaulio jūros lygį pakels 10 centimetrų.

Jūros lygio kilimas. Dabar jis sparčiai kyla ir per ateinantį šimtmetį kils greičiau nei bet kada anksčiau, todėl turime žinoti, kas laukia pasaulio pakrančių – kad galėtume kiek įmanoma sušvelninti padarinius. Vandenyno vandens lygis kyla, o dėl šios priežasties gali užlieti vis daugiau žmogui svarbių sausumos teritorijų.

Klimato kaitos poveikis žmonių gyvenimams. Dėl klimato kaitos didėjant temperatūrai, žmonės patiria daugiau šilumos smūgių ir kitų su karščiu susijusių ligų. Taip pat dėl ekstremalių orų įvykių žmonės gali patirti traumas ar mirti. Be to, klimato kaita gali pakeisti ligų plitimą – pavyzdžiui, tropinės ligos, tokios kaip maliarija ir dengė karštligė, gali pradėti plisti į naujas teritorijas.

Klimato kaita turi didelį poveikį tiek aplinkai, tiek žmonių gyvenimams. Ledynų tirpimas, jūros lygio kilimas, ekstremalūs orai ir ekosistemų pokyčiai rodo, kad klimato kaita yra didelė problema. Be to, jos poveikis žmonių sveikatai, maisto saugumui ir ekonominei gerovei rodo, kad siekiant sumažinti klimato kaitos padarinius ir prisitaikyti prie kintančio klimato, būtina imtis veiksmų.

Pradedant nuo pačių mūsų – paprasti sprendimai gali padėti sumažinti poveikį aplinkai. Pavyzdžiui, prausdamiesi po dušu, o ne vonioje, galime sunaudoti 4 kartus mažiau energijos. Išjungdami televizorių iš elektros lizdo, kai jis nenaudojamas – 45 proc. energijos, o vos 1 laipsniu sumažinę oro temperatūrą namuose, šeimos išlaidas už sunaudotą elektros energiją sumažintume maždaug 7 proc. Taip pat važiavimas dviračiu, paspirtuku, viešuoju transportu – vietoje nuosavo automobilio.

Jūros srovių jėgainių parkas po vandeniu „MeyGen“. Šiaurės jūroje prie Škotijos krantų statomos povandeninės turbinos, kurios gamins elektrą iš jūros srovių energijos. Nuo 2010 m. projektą vykdo viena pirmaujančių Jungtinės Karalystės tvarios energijos gamintojų, veikiančių visame pasaulyje. Tikimasi, kad naujasis povandeninių turbinų parkas patenkins trečdalį viso Škotijos elektros energijos poreikio.

Traukiniai, varomi vėjo energija. Tai, kad Nyderlanduose išplėtota traukinių sistema, įrodo skaičiai: per metus traukiniams valdyti sunaudojama 1,3 teravatvalandės elektros energijos – tai yra 1 proc. visos šalyje sunaudojamos elektros energijos, arba visas Amsterdamo namų ūkių sunaudojamas elektros energijos kiekis. Šalis garsėja ir vėjo malūnais.

Energijos medis Londone. Siekiant plėsti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, 2008 m. pasiūlytas naujas kombinuotos Saulės ir vėjo jėgainės prototipas. Natūraliai atrodantis dailus medis yra „apaugęs“ nanodalelėmis dengtais lapais, kurie, priklausomai nuo vėjo ar Saulės aktyvumo, gamina elektros energiją.

Didžiausia Saulės jėgainė pasaulyje priklauso Marokui. Sacharos dykumos pakraštyje pastatytas vienas didžiausių ir našiausių pasaulyje saulės elektrinių kompleksų, užimantis 3000 hektarų. Plotu jis prilygsta 3500 futbolo aikščių. Nuo 2016 m. iki šiol įgyvendinamas jėgainės projektas plėtojamas etapais. Dabar jėgainės pagaminamos 580 MW elektros energijos pakaktų Prahos miestui arba 2 milijonams marokiečių aprūpinti. Pastačius jėgainę, CO₂ emisijų sumažėjo 760 tūkst. tonų.

Kūno šiluma paverčiama šiltu vandeniu. Stokholmo centrinė stotis yra judriausia Švedijoje, kurioje per parą apsilanko apie 250 tūkst. žmonių. Ramybės būsenoje žmogaus kūnas spinduliuoja apie 100 W šilumos, o apsiperkant, valgant ar tiesiog skubant jos išskiriama dar daugiau.

Paprastai ši šiluma laikoma atliekiniu produktu, pašalinamu per ventiliacijos sistemas. Tačiau 2010 m. įmonei, kuriai priklauso centrinė stotis, kilo idėja panaudoti žmogaus kūno skleidžiamą šilumą netoliese esančiam tai pačiai įmonei priklausančiam 13 aukštų biurų pastatui apšildyti. Tam tikra inžinerinė sistema skleidžiamą kūno šilumą paverčia šiltu vandeniu, kuris pasiekia už 90 m atstumu esantį biurų pastatą. Taip sutaupoma bent 20 proc. visos energijos.

Klimato kaita yra neabejotinai svarbiausias mūsų laikų iššūkis – tačiau kartu mes galime keisti pasaulį į gerąją pusę. Tik bendromis pastangomis ir inovacijomis galime sukurti tvarią ateitį. Veikime dabar, kad ateities kartos galėtų džiaugtis sveika ir gyvybinga planeta.

Šaltiniai: