Tai kelia nerimą – atsižvelgiant į tai, kad menstruacijos iki 12 metų amžiaus yra susijusios su padidėjusia tokių ligų, kaip širdies ligos ir tam tikri vėžiniai susirgimai, rizika, sako Lauren Houghton iš Kolumbijos universiteto (JAV), kuri nedalyvavo atliekant naująjį tyrimą. Pavyzdžiui, toms mergaitėms, kurioms menstruacijos prasideda nuo 11 iki 12 metų, krūties vėžio rizika yra vidutiniškai beveik 10 proc. didesnė nei toms, kurioms menstruacijos prasideda sulaukus 13 metų.
Siekdami palyginti menstruacijų pradžią, Zifan Wang iš Harvardo universiteto ir jos kolegos, naudodami išmaniojo telefono programėlę, surinko duomenis apie daugiau nei 71 000 JAV gyventojų, kurios per savo gyvenimą patyrė bent vieną menstruacijų ciklą. Vidutiniškai 2000–2005 m. gimusios tyrimo dalyvės pirmą kartą mėnesinių sulaukė būdamos 11,9 metų – t. y. gerokai anksčiau nei 1950–1969 m. gimusios, kurioms mėnesinės prasidėjo 12,5 metų.
Šis poveikis dar labiau pasireiškė rasinėms mažumoms ir žemesnio socialinio bei ekonominio lygio atstovėms. Tarp 2000–2005 m. gimusių juodaodžių tyrimo dalyvių pirmosios mėnesinės prasidėjo maždaug 11,5 metų, o baltaodžių – vos sulaukus 12 metų.
Kas lėmė šią tendenciją? Anksčiau mokslininkai kaip pagrindinį kaltininką nurodydavo sparčiai didėjantį vaikų nutukimą – nes menstruacijos neprasideda tol, kol kūnas nepasiekia tam tikro riebalų kiekio. Tačiau tai tik viena dėlionės dalis. Tyrėjai apskaičiavo, kad kūno masės indeksas (KMI) tuo metu, kai dalyvėms prasidėjo pirmosios mėnesinės, lėmė tik apie 46 proc. menstruacijų pradžios skirtumo.
„Manau, kad pernelyg supaprastintai žvelgiame į problemą, jei tiesiog rodome pirštu į nutukimą“, – sako L. Houghton. – Priežastys yra daugiapakopės ir sudėtingos.“
Stresas taip pat gali būti svarbus faktorius. Tačiau neaišku, ar paauglių streso lygis didėja. 2018 m. Amerikos psichologų asociacijos atliktas tyrimas parodė, kad 1997–2012 m. JAV gimę žmonės patiria daugiau streso nei vyresnės kartos atstovai – tačiau tai lyginama tik su vyresnių kartų atstovais šiandien, o ne tada, kai šie suaugusieji buvo paaugliai.
Kitas veiksnys, galintis prisidėti prie streso, gali būti cheminės medžiagos, vadinamos endokrininę sistemą ardančiomis medžiagomis, kurių yra tam tikruose plastikuose, pesticiduose ir kituose plataus vartojimo produktuose. Šios cheminės medžiagos gali sutrikdyti, blokuoti arba imituoti natūraliai atsirandančius hormonus, todėl gali sutrikdyti lytinį brendimą.
Tačiau tyrimai, kaip šios cheminės medžiagos veikia menstruacijas, yra nevienareikšmiai, o jų poveikis taip pat priklauso nuo amžiaus, kai žmonės susiduria su šiomis cheminėmis medžiagomis – ir nuo jų poveikio lygio. Pavyzdžiui, didelis cheminių medžiagų, priskiriamų perfluoroalkilinėms ir polifluoroalkilinėms medžiagoms (PFAS), kiekis kraujyje siejamas su vėlesnėmis menstruacijomis, o vidutinis kiekis – su ankstyvesnėmis menstruacijomis.
L. Houghton mano, kad visi šie veiksniai ir kai kurie dar nežinomi veiksniai tikriausiai sąveikauja tarpusavyje ir jaunina menstruacijų amžių. Tai galėtų paaiškinti, kodėl labiausiai nukenčia rasinės mažumos. „Daugelis šių veiksnių yra vėlesni struktūrinio rasizmo padariniai ir neproporcingai veikia rasines bei etnines mažumas“, – sako Z. Wang.
Dėl daugybės galimų priežasčių taip pat gali būti sunkiau kovoti su tokiu poveikiu. „Reikėtų labai daug filtruoti, nes jos taip susipynusios. Bus labai sunku, – sako Marcia Herman-Giddens iš Šiaurės Karolinos universiteto JAV. – Tačiau [amžius] negali tiesiog mažėti“.
Tyrimas paskelbtas žurnale „JAMA“.
Parengta pagal „New Scientist“.
