Genų inžinerija: pavojų gali būti, bet naudos nuginčyti negalima Mokslo populiarinimo konkursas

Genų inžinerija – vieno arba kelių genų perkėlimas iš vieno organizmo į kitą. Tokiu būdu sukuriami transgeniniai organizmai su svetimais genais, dažniausiai jie vadinami genetiškai modifikuotais organizmais (GMO).

 Genų inžinerija – vieno arba kelių genų perkėlimas iš vieno organizmo į kitą.<br> 123rf iliustr.
 Genų inžinerija – vieno arba kelių genų perkėlimas iš vieno organizmo į kitą.<br> 123rf iliustr.
Daugiau nuotraukų (1)

Laura Ricciardi

Jun 3, 2024, 11:34 AM, atnaujinta Jun 3, 2024, 11:35 AM

Augalai, gyvūnai ir mikroorganizmai, į kuriuos perkeliami svetimi genai, įgyja naujų, iki tol neturėtų ir netgi jiems iki tol nebūdingų savybių – nes perkeltas genas naujame organizme veikia taip, lyg būtų toje ląstelėje, iš kurios buvo paimtas.

Genų inžinerija gali būti naudinga labai daugelyje sričių: medicinoje, farmacijoje, aplinkosaugoje, maisto pramonėje, žemdirbystėje, lengvojoje pramonėje, miškininkystėje, gėlininkystėje ir sodininkystėje, ir netgi karo pramonėje (nors apie tai turima ganėtinai mažai informacijos ir baiminamasi, kad šioje srityje tai gali tapti pagalba kuriant pavojingus branduolinius ginklus). Be abejonės, kaip ir kiekvienas išradimas, genų inžinerija gali pasitarnauti ne tik gerais, bet ir blogais tikslais, gali atsirasti tuo manipuliuojančių žmonių, laužančių tiek įstatymus, tiek moralines normas – todėl manau, kad visą šitą procesą taip pat turi kontroliuoti atitinkamos institucijos (bent jau tiek, kiek tai įmanoma).

Nepaisant to, kad atliekami tyrimai, daugelis dalykų vis dar nėra iki galo aiškūs. Yra sunku numatyti, kurioje DNR grandinės vietoje įsiterps perkeltas genas, ir kaip jis sąveikaus su jau esamais genais. Taip pat, nėra žinoma, kaip tokia modifikacija paveiks genų pleotropiją (reiškinį, kai vienas genas turi įtakos dviem ar daugiau požymių). DNR nukleotidų sekoje gali būti sukelti visokie pakitimai ir mutacijos, darantys įtaką pokyčiams baltymo sudėtyje, ir netgi galintys sutrikdyti viso organizmo funkcionavimą. Taip pat baiminamasi, kad genetiškai modifikuotų produktų vartojimas gali skatinti naujų alergijų atsiradimą, suardyti ekologinį balansą ir sukelti daugybę kitų problemų.

Vis dėlto genų inžinerijos naudos nuginčyti taip pat negalima. Geriausias to pavyzdys yra, kai medicinoje gali būti sėkmingai taikomas genų gydymas – genų terapija – galintis daugelio sunkiomis ligomis sergančių ir įvairių sutrikimų turinčių žmonių gyvenimus pakeisti į gerąją pusę. Labai tikiuosi, kad ateityje (artimoje arba tolimoje) visos ligos, kurios šiuo metu yra nepagydomos, taps pagydomomis, kad cukrinis diabetas, celiakija, migrena ir kitos ligos nebebus diagnozė visam gyvenimui. Manau, aklumą, Dauno sindromą ar kitokio pobūdžio negalią turinčių žmonių, kurių gyvenimo kokybė dabar yra nepalyginamai blogesnė nei sveikų žmonių tiek fiziniu, tiek psichologiniu aspektu – nes tokie žmonės labai dažnai dar ir susiduria su patyčiomis ir diskriminacija užuot sulaukę pagalbos ir palaikymo – turinčių žmonių sveikatos būklė bus žymiai geresnė. Juk ypač baisu, kai taip nutinka mažiems vaikams, negalintiems suprasti daugelio dalykų bei pasirūpinti savimi. Labai džiaugiuosi, kad vis dėlto yra stengiamasi šviesti visuomenę tais klausimais.

Žinoma, reikia sutikti, kad visa tai turi būti daroma atlikus visus reikalingus tyrimus, esant rimtam pagrindui, laikantis taisyklių ir nepažeidžiant etikos.

Pasitelkus genų inžineriją taip pat gali būti gaminami įvairūs hormonai, bandoma išvesti kenkėjams atsparias augalų rūšis, mėginama pagerinti baltymų kokybę augaliniuose produktuose, kovoti prieš invazines rūšis ir atlikti daugelį kitų dalykų.

CRISPR-Cas9 genų redagavimo technologija, dar vadinama genų žirklėmis, kuri jau dabar yra naudojama klinikose, yra tikrai labai didelis laimėjimas, ir ateityje ši technologija tik dar labiau vystysis, duodama dar daugiau naudos. Būtent dėl tokių atradimų pasaulis ir juda į priekį.

Tikrai džiugu, kad prie to labai prisidėjo profesorius Virginijus Šikšnys ir kiti mokslininkai, kurių aukšto lygio kompetencijų dėka šiandien visa tai yra žinoma ir mums.

Kaip ir visi žmonės, pirmą kartą su genetika ir genų inžinerija susipažinau mokyklos suole, biologijos pamokų metu – ir nuo to tada šią sritį tikrai labai pamėgau, visada buvo labai įdomu gilintis į ją, mokytis. Iki dabar tai yra viena iš mano mėgstamiausių ir mane labiausiai dominančių sričių. Neatmetu galimybės turėti su tuo kažką bendro ir ateityje. Visada stengiausi pati perteikti šios srities žinias savo aplinkos žmonėms, labai norėjau, kad jie turėtų bent jau pagrindines žinias apie genus, chromosomas, alelius, DNR, RNR, genomą ir kitus dalykus – todėl nenuilsdama visa tai kartojau ir stengiausi išmokyti kitus – nes tikiu, kad tai yra labai įdomu, naudinga ir reikalinga.

Naudoti šaltiniai:

  • lrt.lt
  • lt.wikipedia.org
  • technologijos.lt
Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.