Didelė spiralė, kurios skersmuo plačiausioje vietoje siekė apie 25 km, atsirado Suomijos įlankoje – Baltijos jūros atšakoje, įsiterpusioje tarp Suomijos, Estijos ir Rusijos, pranešė NASA Žemės observatorija. Sūkurį daugiausia sudarė mažytės fotosintetinančios jūrinės bakterijos, vadinamos cianobakterijomis – o taip pat šiek titnagdumblių.
Mikroskopinių gyvių masė susiformavo dideliame sūkuryje, kuris susidarė susidūrus dviem priešingoms srovėms. Įprasta, kad vandenyno srovės nuneša dumblius ir (žiūrint iš aukštai) sukuria nuostabius jūros peizažus. Tačiau retai kada galima pamatyti tokią tobulai susiformavusią spiralę.
Kiekvieną vasarą šiame jūros regione natūraliai žydi dumbliai – kai vertikaliai maišantis vandenynui į paviršių iškyla daug maistingųjų medžiagų. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais šie dumblių žydėjimo mastai ir dažnumas išaugo, nes dėl žmogaus veiklos – pavyzdžiui žemės ūkio nuotekų – į vandenį patenka papildomų maistingųjų medžiagų.
2023 m. tyrimas parodė, kad 2003–2020 m. vidutinis dumblių žydėjimas visame pasaulyje padidėjo 13 proc.
Nors dumblių žydėjimas gali būti vizualiai stulbinantis, jis taip pat gali būti labai destruktyvus. Pasak Woodso Holeso okeanografijos instituto (JAV), kai dumbliai susikaupia netoli paviršiaus, jie laikinai sumažina deguonies kiekį žemiau esančiame vandenyje ir taip gali uždusinti netoliese gyvenančius jūrų gyvūnus, kurie kvėpavimui iš vandens filtruoja deguonį. Tokias deguonies stygiaus zonas mokslininkai dažnai vadina „negyvosiomis zonomis“.
Žydėjimui didėjant, didėja ir negyvosios zonos. Kai 2018 m. buvo padaryta ši nuotrauka, negyvoji zona Suomijos įlankoje užėmė apie 70 000 kvadratinių kilometrų, rodo NASA Žemės observatorijos duomenys.
Negyvosios zonos ne tik didėja, bet ir tampa vis pavojingesnės. Dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos kylanti jūros paviršiaus temperatūra lemia, kad vandenynų aukštuosiuose sluoksniuose nebėra tiek deguonies, kiek anksčiau, todėl deguonies kiekis gali sumažėti iki pavojingo lygio. 2018 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad per pastarąjį šimtmetį deguonies kiekis Baltijos jūroje sumažėjo iki žemiausio lygio per 1500 metų.
Tikėtina, kad šią vasarą visame pasaulyje matysime daugiau išsiplėtusių dumblių žydėjimo atvejų – dėl rekordinės praėjusių metų jūros paviršiaus temperatūros, kurią iš dalies sukėlė neseniai įvykęs El Nino reiškinys, rašo „Live Science“.
