Mokslininkai teigia, kad šis cheminis junginys, regis, gali sustabdyti kai kuriuos smegenų pažeidimus, kurie paprastai siejami su Alzheimerio liga. Tyrėjai pastebėjo interleukino-1-beta (IL1B) baltymo, kuris padeda reguliuoti organizmo uždegiminį atsaką, sumažėjimą. Nors šis atsakas gali suteikti natūralią apsaugą, jis gali tapti žalingas, jei nėra tinkamai kontroliuojamas.
Tyrimą atlikusi komanda teigia, kad tam tikri kvapai gali būti panaudojami Alzheimerio ligos terapijoje. Jei pavyktų išsiaiškinti, kurie kvapai sukelia tam tikras smegenų ir imuninės sistemos reakcijas, būtų galima juos panaudoti sveikatai gerinti.
„Mes sutelkėme dėmesį į uoslės sistemos vaidmenį imuninėje ir centrinėje nervų sistemose bei patvirtinome, jog mentolis yra imunostimuliuojantis kvapas gyvūnams“, – teigia imunologas Juan José Lasarte iš Taikomosios medicinos tyrimų centro (CIMA) Ispanijoje.
Stebėtina, kad trumpalaikės šios medžiagos inhaliacijos per šešis mėnesius neleido silpnėti Alzheimerio liga sergančių pelių kognityviniams gebėjimams ir, kas įdomiausia, pagerino sveikų jaunų pelių kognityvinius gebėjimus.
Alzheimerio liga sergančioms pelėms užteko šešių mėnesių trukmės mentolio inhaliavimo kurso, kad jų kognityviniai gebėjimai ir atminties galimybės nustotų blogėti. Be to, pasirodo, mentolis grąžino IL1B baltymo kiekį atgal į saugų lygį smegenyse. Kai tyrėjai dirbtinai sumažino Treg ląstelių, kurios padeda kontroliuoti imuninę sistemą, skaičių, buvo pastebėtas toks pat poveikis, o tai rodo, kad ateityje būtų galima taikyti tokį patį gydymo būdą.
Mokslininkai jau nustatė daugybę sąsajų tarp kvapų ir mūsų imuninės bei nervų sistemų. Šiuos ryšius sunku iki galo suprasti, tačiau žinoma, kad mūsų uoslės sistema gali stipriai paveikti smegenis. Tam tikri kvapai gali smegenyse sukelti chemines reakcijas, turinčias įtakos atminčiai, emocijoms ir kt.
Iš tiesų su centrine nervų sistema susijusios ligos, pavyzdžiui, Alzheimerio, Parkinsono ir šizofrenija, dažnai būna susijusios su uoslės praradimu. Šie nauji tyrimai suteikia vilčių, tačiau reikia dar daug papildomų tyrimų su žmonėmis ir pelėmis šiam poveikiui pagrįsti, rašo „Science Alert“.
Tyrimas paskelbtas žurnale žurnale „Frontiers in Immunology“.
