Tyrėjų komanda rėmėsi modeliu, kuriame išnagrinėjo tropinių ciklonų aktyvumą per pastaruosius 5500 metų, ir nustatė 11 laikotarpių, kai uraganų buvo 40 proc. daugiau nei įprastai.
Mokslininkai nustatė, kad šie laikotarpiai turėjo vieną bendrą bruožą: Saulė buvo labai aktyvi.
Kai Saulė yra aktyvi, ji paleidžia energijos pliūpsnius, kurių metu įelektrintos dalelės skrieja per erdvę. Į Žemę atsimušdamos dalelės atneša saulės energiją, kuri įkaitina vandenynus ir suteikia impulsą atogrąžų ciklonams.
Paėjusį ketvirtadienį Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija (NOAA) pareiškime teigė, kad geomagnetinė audra gali „sutrikdyti ryšių, elektros energijos tiekimo tinklų, navigacijos, radijo ir palydovų darbą“.
„Saulės aktyvumo vaidmuo reguliuojant tropinių ciklonų aktyvumą yra sudėtingas. Padidėjusi saulės spinduliuotė prisideda prie vandenynų šilimo. Šylant vandenynams, juose atsiranda daugiau energijos, kuriągali pavirsti tropinių ciklonų vėju, todėl gali susidaryti palankesnės sąlygos stipresniems uraganams kilti“, – dėsto pagrindinis tyrimo autorius Yangas Wangas iš Floridos valstijos universiteto (JAV).
Atliekant tyrimą Saulės aktyvumas (arba bendroji Saulės spinduliuotė) buvo nustatytas naudojant medžių rievėse esančią anglį.
Kai Saulės aktyvumas susilpnėja, atmosferoje padaugėja tam tikros rūšies anglies, vadinamos anglimi-14, – ir šie pokyčiai atsispindi medžių rievėse, sugeriančiose ore esančią anglį.
„Šis padidėjusio tropinių ciklonų aktyvumo ir didesnės Saulės spinduliuotės nuoseklumas patvirtina koncepciją, kad Saulės aktyvumas gali būti svarbus klimato nepastovumo ir tropinių ciklonų aktyvumo veiksnys, darantis įtaką atmosferos cirkuliacijai, vandenynų srovėms ir jūros paviršiaus temperatūrai“, – tyrime rašo mokslininkai.
Parengta pagal „Daily Mail“.
