Siekdami suprasti priešistorinį klimatą ir geologinius procesus, geologai ir klimatologai dešimtmečius tyrinėjo natūralų vandenilio atomų pasiskirstymą. Tai įmanoma, nes vandenilis egzistuoja dviem pagrindinėmis atmainomis, vadinamomis izotopais. Pirmasis izotopas yra tas, kurį dažniausiai turime omenyje, kai kalbame apie vandenilį – tačiau yra dar vienas izotopas, vadinamas deuteriu, kuris yra šiek tiek sunkesnis.
Gamtoje „standartinio“ vandenilio yra daug daugiau nei deuterio. Tačiau tikslus šių atomų santykis priklauso nuo įvairių aplinkos veiksnių. Dėl to izotopų santykis yra puikus būdas tirti praeities klimatą ir uolienų formacijas – tačiau ką jis gali pasakyti apie mūsų pačių kūnus?
Naujame tyrime, paskelbtame žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“, tyrėjų grupė, vadovaujama Kolorado universiteto (JAV) geochemikės Ashley Maloney, ėmėsi tirti, kaip šie vandenilio santykiai kinta augančiuose biologiniuose organizmuose.
Tirdama šiuos santykius mielių ir pelių kepenų ląstelėse, komanda nustatė, kad itin sparčiai augančiose ląstelėse, panašiose į vėžio ląsteles, buvo pastebimai daugiau vandenilio nei deuterio.
Tyrimai dar tik pradedami, tačiau šie rezultatai reiškia, kad toks „standartinio“ vandenilio ir deuterio santykis galėtų veikti kaip atominis vėžinių ląstelių „atspaudas“, todėl būtų lengviau pastebėti ankstyvą naviko augimą.
„Jūsų galimybės išgyventi yra daug didesnės, jei vėžys diagnozuojamas anksti, – teigia vienas iš straipsnio autorių Sebastianas Kopfas. – Jei šis izotopinis rodiklis yra pakankamai stiprus, kad galima jį aptikti atliekant kraujo tyrimą, tai galėtų būti svarbi užuomina, kad kažkas negerai.“
Šį metodą dar reikia išbandyti su žmogumi, tačiau šie atradimai suteikia įdomių galimybių vėžio diagnostikai ateityje.
„Šis tyrimas suteikia medicinai visiškai naują sluoksnį, leidžiantį pažvelgti į vėžį atominiu lygmeniu“, – sako A. Maloney.
Parengta pagal „Newsweek“.
