Šį palaidojimą galima pavadinti „prisikėlusiojo“ kapu, „Newsweek“ sakė vienas iš atradime dalyvavusių archeologų. Tokie pavyzdžiai kartais šnekamojoje kalboje vadinami „zombių“ kapais.
Kelių senovės kultūrų folklore terminas „prisikėlusysis“ reiškia asmenį, kuris prisikelia iš numirusiųjų kaip dvasia arba gyvas lavonas, kartais tam, kad terorizuotų gyvuosius.
Tokių kapų rasta įvairiose Europos vietovėse prieš tūkstančius metų. Šiems palaidojimams būdingos atsargumo priemonės, kurių buvo imtasi, kad mirusieji neprisikeltų. Tokios priemonės galėjo būti dideli akmenys, padėti ant mirusiojo kojų, arba kūnai, perdurti ietimis, kad būtų įtvirtinti žemėje.
Dauguma šių kapų datuojami viduramžiais, nors kai kurie pavyzdžiai yra iš priešistorinių laikų.
Naujausias pavyzdys buvo aptiktas netoli Saksonijos-Anhalto žemėje Vokietijoje atliekant kasinėjimus prieš planuojamus statybos darbus.
Čia buvo aptikti vyro palaikai, kuriam mirties metu buvo nuo 40 iki 60 metų, socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Saksonijos-Anhalto valstybinis priešistorės muziejus.
Ant vyro kojų gulėjo didelis maždaug metro ilgio ir pusės metro pločio akmuo. Archeologai mano, kad akmuo buvo padėtas tikriausiai tam, kad išlaikytų mirusįjį kape ir neleistų jam prisikelti.
„Žinome, kad jau akmens amžiuje žmonės bijojo „prisikėlusiųjų“. Žmonės norėjo nuo to apsisaugoti magija“, – sakė archeologė ir kasinėjimų projekto vadovė Susanne Friederich.
„Tais laikais žmonės tikėjo, kad mirusieji kartais bando ištrūkti iš kapų. Kartais mirusieji būdavo paguldomi ant pilvo. Tikėta, kad jei mirusysis guli ant pilvo, jis, užuot pasiekęs paviršių, kasis vis giliau ir giliau į žemę“, – pridūrė ji.
Nors palaidojimas dar nėra galutinai datuotas, panašu, kad jis susijęs su archeologine kultūra, kuri Europoje atsirado daugiau nei prieš 4500 metų ir išsilaikė kelis šimtmečius. Jei tai pasitvirtintų, šis radinys būtų neįprastas, nes yra mažai duomenų apie tokius šios kultūros laidojimo papročius, rašo „Newsweek“.
