Pizos universiteto filosofas Graziano Ranocchia ir jo kolegos, pasitelkę dirbtinį intelektą, iššifravo tekstą, išlikusį ant apanglėjusių papiruso gabalėlių, rastų netoli Pompėjų esančiame senovės Romos mieste Herkulanume, rašoma Italijos nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos pranešime.
Herkulanumas, kaip ir Pompėjai, buvo sunaikintas 79 mmūsų eros metais išsiveržus Vezuvijaus ugnikalniui, kuris užklojo regioną pelenais ir piroklastiniais srautais.
Viename iš per išsiveržimą karbonizuotų ritinių yra Atėnuose studijavusiu ir vėliau Italijoje gyvenusio epikūriečių filosofo Filodemo iš Gadaros (gyveno apie 110–30 m. pr. m. e.) raštai. Ir tekste, vadinamame „Akademijos istorija“, išsamiai aprašoma IV a. pr. m. e. Platono įkurta akademija ir pateikiama išsami informacija apie Platono gyvenimą, įskaitant jo palaidojimo vietą.
Istorikai jau žinojo, kad Platonas – garsusis Sokrato mokinys, užrašęs ne tik savo mokytojo, bet ir savo paties filosofiją – buvo palaidotas Akademijoje, kurią romėnų generolas Liucijus Kornelijus Sula sunaikino 86 m. pr. m. e. Tačiau tyrėjai nebuvo tikri, kurioje tiksliai mokyklos teritorijoje buvo palaidotas 348 ar 347 m. pr. m. e. Atėnuose miręs Platonas.
Tačiau, tobulėjant technologijoms, mokslininkams pavyko panaudoti įvairius pažangiausius metodus, įskaitant infraraudonųjų ir ultravioletinių spindulių optinį seknavimą, terminį skenavimą ir tomografiją – kad perskaitytų senovinį papirusą, kuris dabar yra Neapolio nacionalinės bibliotekos kolekcijos dalimi.
Iki šiol tyrėjai nustatė 1000 žodžių – t. y. maždaug 30 proc. Filodemo parašyto teksto.
„Tarp svarbiausių naujienų – perskaitėme, kad Platonas buvo palaidotas jam skirtame sode (privačioje teritorijoje, skirtoje Platono mokyklai) Atėnų akademijoje, netoli vadinamojo Museiono arba sacellum, pašvęsto mūzoms, – rašo tyrėjai. – Iki šiol buvo žinoma tik tai, kad jis apskritai buvo palaidotas Akademijoje.“
Tekste taip pat aprašoma, kaip Platonas buvo „parduotas į vergiją“ kažkur 404–399 m. pr. m. e. (anksčiau manyta, kad tai įvyko 387 m. pr. m. e.).
Kitoje išversto teksto dalyje aprašomas personažų dialogas, kuriame Platonas rodo panieką muzikiniams ir ritminiams barbarų muzikanto iš Trakų gebėjimams.
Tai ne pirmas kartas, kai mokslininkai pasitelkia dirbtinį intelektą, kad perskaitytų senovinius ritinius, išlikusius po Vezuvijaus išsiveržimo. Šių metų pradžioje tyrėjai iššifravo kitą per ugnikalnio išsiveržimą suanglėjusį ritinį, rastą netoliese esančioje viloje, kadaise priklausiusioje Julijaus Cezario uošviui.
Parengta pagal „Live Science“.
