54 metų Lisa Pisano sirgo širdies nepakankamumu ir paskutinės stadijos inkstų liga, kurią reikėjo reguliariai gydyti dialize. Tačiau ji neatitiko tradicinės kombinuotos širdies ir inksto transplantacijos reikalavimų, nes sirgo keliomis lėtinėmis ligomis, dėl kurių buvo netinkama kandidatė. Žmogaus organų pasiūla yra ribota, todėl tam, kad galėtų pretenduoti į daugybinę transplantaciją, asmuo turi atitikti tam tikrus kriterijus, leidžiančius numanyti, kad operacijos rezultatai bus geri.
L. Pisano gydytojai pradėjo svarstyti galimybę jai pritaikyti mechaninę dirbtinę širdį, kuri galėtų pratęsti pacientės gyvenimą. Tačiau implantuoti dirbtinę širdę būtų labai rizikinga, jei moteriai ir toliau būtų taikoma dializė – todėl ji vis tiek turėtų užsitikrinti veikiantį inkstą. Problemą apsunkino tai, kad dėl L. Pisano kraujyje cirkuliuojančių antikūnų jai būtų galėję tekti laukti metų metus, kol atsiras žmogaus inkstas, kuris „atitiktų“ jos imuninę sistemą.
Tačiau ji neturėjo tiek laiko. „Jai gyventi buvo likusios tik kelios savaitės“, – trečiadienį sakė Niujorko universiteto Langone transplantacijos instituto direktorius dr. Robertas Montgomery.
Kadangi žmogaus inksto nebuvo, chirurgų komanda vietoje to ieškojo genetiškai redaguotų kiaulių organų.
Per dvi procedūras, atliktas per devynias dienas balandžio pradžioje, L. Pisano gavo dirbtinę širdį, o tada – kiaulės inkstą ir užkrūčio liauką. Pastaroji padeda treniruoti organizmo imunines ląsteles, todėl pasak gydytojų, jos įtraukimas turėtų padėti išvengti, kad moters imuninė sistema neatmestų inksto.
„Nė vienam dirbtinės širdies pacientui niekada nebuvo persodintas joks inkstas – nei žmogaus, nei kiaulės, todėl nežinojome, ar tai veiks, – sakė R. Montgomery. – Mes naujoviškai sujungėme du šiuolaikinės medicinos stebuklus“.
Kai komanda pristatė šią idėją pacientai, „ji nuo pat pradžių buvo nusiteikusi tai daryti“, sakė L. Pisano vyras Toddas.
Tai taip pat pirmas kartas, kai kiaulės užkrūčio liauka ir inkstas persodinami gyvam žmogui/ Anksčiau Niujorko universitetas panašią procedūrą išbandė organų donorui, kurio smegenys buvo mirusios. Tikimasi, kad užkrūčio liauka ne tik perprogramuos L. Pisano imuninę sistemą, bet ir leis jai vartoti mažesnes imunitetą slopinančių vaistų dozes, nei reikėtų įprastai. Pati užkrūčio liauka buvo įterpta į persodintą inkstą.
Kiaulė, iš kurios buvo paimti abu organai, buvo genetiškai redaguojama taip, kad jos audiniuose trūktų tam tikros rūšies cukraus. Šis cukrus, žinomas kaip alfa-gal, žmonėms sukelia imuninę reakciją, dėl kurios organas būtų buvęs atmestas.
Šio tipo genetiškai redaguoti inkstai yra palyginti paprasti – palyginus su tokiais, kurie neseniai buvo persodinti vyrui Masačiusetse. Tuo atveju naujas inkstas buvo gautas iš kiaulės, iš kurios buvo pašalinti trys kiaulės genai ir pridėti septyni žmogaus genai. R. Montgomery teigė, kad dėl skirtumų, susijusių su kiekvienos kiaulės auginimu, tikėtina, kad šie paprastesni inkstai galės būti pradėti plačiai naudoti greičiau.
Dabar, praėjus 12 dienų po transplantacijos, L. Pisano inkstų funkcija „yra tobula, ir jai nėra jokių atmetimo požymių“, teigia dr. R. Montgomery. Jis pridūrė, kad prieš išleidžiant ją į reabilitacijos įstaigą, moteriai reikės laiko pilnai atsigauti.
Kaip ir Toddas, Lisa tikisi, kad ateityje daugiau žmonių galės pasinaudoti šia dvilype procedūra. „Mano tikslas buvo įsitikinti, kad esu sukurta kam nors kitam – kad kas nors kitas pamatytų tai, ką išgyvenau aš, ir ryžtųsi šuoliui, surizikuoti“, – sakė L. Pisano.
Parengta pagal „Live Science“.
