Trečiadienį (balandžio 24 d.) žurnale „Nature“ paskelbtame tyrime tarptautinė mokslininkų grupė atliko 424 skeletų, rastų keturiose avarų kapinėse dabartinėje Vengrijoje, DNR analizę. Remdamasi šiais rezultatais, komanda identifikavo 298 žmones, kurie buvo artimai biologiškai susiję, ir sudarė beveik trijų šimtmečių genealoginius medžius.
Avarai Karpatų baseine apsigyveno nuo VI a. vidurio. Šios grupės politinį branduolį sudarė kaganas – politinis lyderis, kurį supo elitiniai žirgais jodinėjantys kariai ir jų šeimos. Iš pradžių buvę klajokliais, VII a. pradžioje avarai įkūrė pastovias gyvenvietes ir laidojo savo mirusiuosius didelėse kapinėse, kartais puošniose kapavietėse su ginklais, papuošalais ir žirgais. Nors avarai valdė didelę teritoriją maždaug nuo dabartinės Vengrijos iki Bulgarijos, jų valdymas baigėsi apie 800 mūsų eros metais, kai juos su savo kariuomene užpuolė Karolis Didysis.
Avarai nepaliko jokios rašytinės istorijos, o jų kalbos pavyzdžiai išliko tik kaip pavieniai žodžiai šiuolaikiniuose lotyniškuose ir graikiškuose tekstuose. Tačiau per pastarąjį dešimtmetį atlikta pusė tuzino mokslinių tyrimų, kuriuose bandyta nustatyti avarų kilmę pagal jų DNR – ir galiausiai rasta didelė Europos, Eurazijos ir Šiaurės Rytų Azijos gyventojų genetinė įtaka.
Naujame tyrime mokslininkų komanda naudojo programinę įrangą, kuri pagal DNR rezultatus apskaičiuodavo genetinį giminingumą. Jie nustatė, kad dauguma žmonių buvo susiję su kitais to paties kapinyno gyventojais – ir kad moterų kilmė buvo įvairesnė nei vyrų, o tai leidžia manyti, kad kitų kultūrų moterys tekėjo už Avarų vyrų. Tiksliau tariant, moterų tėvų kapinynuose nebuvo rasta, o vyrai buvo kilę iš giminės medį sukūrusių vyrų. Giminystės ryšiais susiję asmenys beveik visada buvo laidojami kartu.
„Tai leidžia manyti, kad avarų moterys palikdavo savo namus ir prisijungdavo prie būsimų savo vyrų bendruomenių, o tai galėjo užtikrinti tam tikrą socialinę sanglaudą tarp skirtingų vyriškųjų klanų“, – žurnale „Nature“ paskelbtame lydimajame straipsnyje „News & Views“ teigia tyrime nedalyvavusi Dublino Trejybės koledžo Genetikos katedros mokslinė asistentė Lara Cassidy .
Genetinė analizė atskleidė, kad tiek vyrai, tiek moterys dažniausiai turėjo vaikų su daugiau nei vienu partneriu. Ji taip pat pateikė aiškių įrodymų apie vadinamąjį leviratą, kai artimai susiję vyrai susilaukia vaikų su ta pačia moterimi, dažnai po vieno iš vyrų mirties. Komanda aptiko tris tėvų ir sūnų poras, dvi brolių poras, dėdę ir sūnėną – kurie turėjo ryšių su bendra partnere.
„Visi minėti reiškiniai leidžia daryti prielaidą, kad mūsų tirto avarų visuomenės segmento struktūra buvo panaši į Eurazijos stepių piemenų struktūrą“ – ypač kalbant apie vyriškąją giminystę, tyrime rašo mokslininkai.
Tyrinėdama konkrečias gimines, mokslininkų komanda taip pat nustatė, kad dideliame Rákóczifalvos kapinyne VII a. antroje pusėje pasikeitė genetika, maisto ištekliai ir kapų tipai – o tai rodo, kad įvyko politiniai pokyčiai, kai viena genetinė linija perėmė valdžią iš kitos.
„Šis bendruomenės pasikeitimas atspindi ne tik archeologinius ir mitybos pokyčius, kuriuos aptikome pačioje vietovėje, bet ir plataus masto archeologinius pokyčius, vykusius visame Karpatų baseine“, – teigia tyrimo bendraautorė ir Budapešto Eötvös Loránd universiteto archeologė Zsófia Rácz.
Galiausiai šiame tyrime atlikta didelės apimties senovės DNR analizė atskleidė avarų giminystės santykių subtilybes ir parodė, kad „visuomenė išsaugojo išsamią savo protėvių atmintį ir žinojo, kas buvo jos biologiniai giminaičiai iš kartos į kartą“, – skelbia vienas iš pagrindinių autorių, Maxo Plancko evoliucinės antropologijos instituto Leipcige (Vokietija) archeogenetikas Guido Alberto Gnecchi-Ruscone.
Parengta pagal „Live Science“.
