Praėjusių metų pabaigoje mokslininkai aprašė didžiulį žvėrį, pavadintą Bustingorrytitan shiva, remdamiesi vakarų Argentinoje aptiktomis fosilijomis. Dabar jie bendradarbiaudami su menininku rekonstravo kreidos periodo titanozauro išvaizdą.
Remiantis 2023 m. gruodžio 18 d. žurnale „Acta Palaeontologica Polonica“ paskelbtu tyrimu, B. shiva yra vienas didžiausių kada nors užfiksuotų zauropodų, kurio svoris siekia apie 67 tonas. Tai nebuvo didžiausias dinozauras pasaulyje – į šią garbę pretenduoja kiti titanozaurai Argentinosaurus, kurių apytikris svoris prasidėdavo nuo 70 tonų, tačiau B. shiva vis tiek buvo įspūdingas senovės Argentinos ekosistemos narys.
B. shiva atradimas Šiaurės Patagonijos regione Pietų Amerikoje rodo, kad „megatitanozaurai“, kurių svoris viršydavo 50 tonų, tarp titanozaurų vystėsi atskirai, teigia B. shiva kasinėjimams vadovavusi pagrindinė tyrimo autorė María Edith Simón.
„Patagonijoje vis dar esame tokiame etape, kai dažniau randame kažką naujo nei žinomo, o nežinomybė dažnai būna nuostabi, – sako ji. – Publikacijoje pranešėme apie zauropodą, tapusį milžinu, nepriklausomai nuo kitų savo grupės atstovų.“
2000 m. ūkininkas Manuelis Bustingorry savo žemėje Neuquén provincijoje rado pirmąją milžinišką B. shiva fosiliją. M. E. Simón pasakoja, kad 2000-ųjų pradžioje ji buvo atsakinga už netoliese esančio Ernesto Bachmano paleontologijos muziejaus laboratoriją ir tyrimų zoną, o 2001 m. atliko kasinėjimus ūkyje.
„Kai atvykome į vietą, buvo labai įdomu, – prisimena paleontologė. – Kaulas buvo lūžęs, bet atrodė kaip blauzdikaulis.“
Atrastas kojos kaulas buvo tik pradžia. Tyrėjai rado mažiausiai keturių atskirų dinozaurų, priklausančių naujai atrastai rūšiai, liekanas – įskaitant palyginti pilną skeletą ir tris kitus nepilnus egzempliorius.
B. shiva buvo rastas 93–96 mln. metų senumo Huinkulo formacijos uolienose, kuriose anksčiau buvo rastas ir argentinozauras. Tačiau kaulai pasižymėjo savybėmis, kurios nesutampa su žinomomis zauropodų rūšimis – įskaitant unikalios formos peties ir šlaunikaulio kaulus.
Nauji tyrimai rodo, kad Šiaurės Patagonijoje kreidos periodo viduryje (prieš 145–66 mln. metų) kartu su mažesniais zauropodais koegzistavo mažiausiai dvi milžiniškų titanozaurų linijos – B. shiva saltazauroidai ir argentinozauriniai lognkozaurai, teigiama tyrime.
„Ekologiniu požiūriu kiekvienas iš zauropodų skyrėsi vienas nuo kito, turėjo skirtingus dantis, galvas ir kūnus, – pasakoja M. E. Simón. – Tai rodo, kad jie visi sugebėjo rasti formą, kurioje galėjo gyventi nekonkuruodami tarpusavyje“.
B. shiva genties pavadinimas „Bustingorrytitan“ yra ūkininko Manuelio Bustingorry pavardės ir žodžio „titanas“ (pagal mitologinius graikų milžinus) derinys. Jis gyveno išnykimo ir naujos gyvybės atsiradimo laikotarpiu, todėl M. E. Simón sako, kad komanda pasirinko rūšies pavadinimą „Šiva“, norėdama paminėti aukščiausiąją induistinę dievybę, kuri naikina ir keičia Visatą.
Tyrimo duomenimis, kreidos periodo viduryje išnyko tokios rūšys kaip ankstyvieji diplodokoidiniai zauropodai ir kai kurie titanozaurai. Mokslininkams dar reikia daug sužinoti apie tai, kas nutiko B. shiva, tačiau tyrimo autoriai pažymėjo, kad kai kurie jo saltazauroidų giminės atstovai išgyveno išmirimą ir gyveno iki pat kreidos periodo pabaigos – kai smogė asteroidas ir visam laikui išnaikino nepaukštinius dinozaurus.
Parengta pagal „Live Science“.
