Naujai atrastas sutvėrimas priklauso ichtiozaurų grupei, kurie mezozojaus eroje (prieš 251,9–66 mln. metų) buvo vieni iš dominuojančių jūros plėšrūnų. Naujai aprašyta rūšis gyveno triaso periodo pabaigoje (prieš 251,9 mln. – 201,4 mln. metų).
Ichtiozaurai jau mezozojaus periodo pradžioje pasiekė didžiulius dydžius – tačiau didžiausios rūšys atsirado tik triaso pabaigoje.
Nors mezozojus vadinamas dinozaurų amžiumi, patys ichtiozaurai nebuvo dinozaurai – jie išsivystė iš kitos roplių grupės. Jų evoliucijos kelias labai panašus į banginių, kurie išsivystė iš sausumos žinduolių, vėliau sugrįžusių į jūrą, evoliucijos kelią. Kaip ir banginiai, jie kvėpavo oru ir atsivesdavo gyvus jauniklius.
Naujai atrasta ichtiozaurų rūšis buvo iškasta dalimis 2020–2022 m. Blue Anchor vietovėje Somersete, Jungtinėje Karalystėje. Pirmasis fosilijos gabalas buvo pastebėtas paplūdimyje ant uolos. Tyrėjai savo išvadas balandžio 17 d. paskelbė žurnale „PLOS One“.
Roplio likučius sudaro 12 žandikaulio kaulo fragmentų. Tyrėjai apskaičiavo, kad kaulas buvo 2 metrų ilgio, o viso gyvo gyvūno ilgis siekė apie 25 metrus.
Mokslininkai jūros pabaisą pavadino Ichthyotitan severnensis, o tai reiškia milžinišką Severno driežažuvę – pagal Severno upės žiotis, kuriose ji buvo rasta. Tyrėjų komanda mano, kad tai ne tik nauja rūšis, bet ir visiškai nauja ichtiozaurų gentis. Jau žinoma daugiau kaip ichtiozaurų 100 rūšių.
Šioje vietovėje taip pat rasta keletas šonkaulių fragmentų ir koprolitų (suakmenėjusių išmatų), tačiau jie nebuvo galutinai priskirti tam pačiam gyvūnui.
Nuosėdose, kuriose rasti šie egzemplioriai, buvo uolienų, rodančių, kad tuo metu vyko žemės drebėjimai ir cunamiai – o tai, pasak tyrėjų, leidžia manyti, kad ši rūšis gyveno intensyvaus vulkaninio aktyvumo laikotarpiu, dėl kurio triaso pabaigoje galėjo įvykti masinis išnykimas.
Panašus egzempliorius 2016 m. buvo aptiktas Lilstoke, Somersete, ir aprašytas 2018 m. Abu jie buvo rasti vadinamojoje Vestberio formacijoje, per 10 km vienas nuo kito. Apskaičiuota, kad šis ichtiozauras buvo net 26 m ilgio – nors naujausio tyrimo autoriai mano, kad jis buvo šiek tiek mažesnis.
Ankstesnis pretendentas į didžiausio jūrinio roplio titulą buvo kitas ichtiozauras – Shonisaurus sikanniensis, kurio ilgis siekė iki 21 m. S. sikanniensis atsirado 13 mln. metų anksčiau nei I. severnensis ir buvo rastas Britų Kolumbijoje – todėl mažai tikėtina, kad naujasis atradimas yra dar vienas anksčiau žinomos rūšies egzempliorius.
Panašus masyvus ichtiozauras, pavadintas Himalayasaurus tibetensis, kuris galėjo siekti 15 m ilgį, buvo aptiktas Tibete ir aprašytas 1972 m. Jis datuojamas tuo pačiu laikotarpiu – o tai reiškia, kad greičiausiai tai taip pat nėra ta pati rūšis kaip naujasis atradimas.
Tyrėjai teigia, kad I. severnensis greičiausiai buvo vienas iš paskutiniųjų milžiniškų ichtiozaurų. Ichtiozaurai išsilaikė iki vėlyvojo kreidos periodo (prieš 100,5–66 mln. metų) cenomanio amžiaus (prieš 100,5–93,9 mln. metų). Galiausiai juos išstūmė pleziozaurai – ilgakakliai jūriniai ropliai, kurie išnyko kreidos pabaigoje kartu su visais nepaukštiniais dinozaurais, rašo „Live Science“.
