Kombučia yra vienas populiariausių mažai alkoholio turinčių gėrimų pasaulyje, o jos patrauklumą lemia galimybė aprūpinti žarnyną probiotikais.
Fermentuotoje kombučios arbatoje yra mielių ir „sveikatą stiprinančių“ žarnyno bakterijų – pavyzdžiui pieno rūgšties mikrobų, kurie, kaip rodo tyrimai, pagerino pelių riebalų apykaitą.
Tačiau iki šiol nežinoma, ar kombučia gali suteikti pakankamai mikrofloros, kad reikšmingai pakeistų žmogaus mikrobiomo sudėtį.
Naujame tyrime su apvaliosiomis kirmėlėmis (Caenorhabditis elegans) rasta įrodymų, kad su kombučios arbata susiję mikrobai gali „tvirtai kolonizuoti“ gyvūnų žarnyną.
Pasak Šiaurės Karolinos universiteto (JAV) mokslininkų, kirmėlių, kurios buvo maitinamos šiais mikrobais, riebalų apykaita buvo „pertvarkyta“.
Tiksliau, šių kirmėlių riebalų atsargos pastebimai sumažėjo. Atlikus tolesnę kirmėlių genetinės veiklos analizę, galima daryti prielaidą, kad šis poveikis pasireiškė dėl kirmėlių žarnyne gaminamų riebalus naikinančių baltymų pagausėjimo.
Mokslininkai teigia, kad toks poveikis prilygsta protarpinio badavimo naudai žmonėms.
„Šis tyrimas yra labai svarbus pagrindas siekiant išsiaiškinti molekulinius mechanizmus, kurie gali būti tariamos kombučios arbatos naudos sveikatai pagrindas, naudojant genetiškai atsekamą gyvūnų modelį“, – teigia molekulinės biologijos magistrantė Rachel DuMez-Kornegay ir jos komanda.
Pastaraisiais metais, atsiradus naujų įrodymų, kad tam tikri mikrobai yra susiję su geresniais sveikatos rodikliais, labai išaugo probiotikų, kurių sudėtyje yra gyvų bakterijų, ir prebiotikų, „maitinančių“ žarnyno mikrobiomą, papildų pardavimai.
Tačiau žarnyno paslapčių vis dar gausu. Mokslininkams dar reikia išsiaiškinti, kaip mikrobai patenka į žarnyną, kas keičia mikrobiomo sudėtį ir kaip ją galima valdyti. Nors kai kurie tyrimai rodo, kad probiotikai gali pagerinti imuninę sveikatą ar virškinamojo trakto sutrikimus, kol kas rezultatai nevienareikšmiai.
Konkrečiai kalbant apie kombučią, kai kurie nedideli tyrimai parodė, kad šis gėrimas gali būti naudingas žarnyno sveikatai tų žmonių, kurių mityba yra vakarietiška. Tačiau beveik visi iki šiol atlikti tyrimai buvo atlikti su gyvūnais, todėl rezultatai gali būti prieštaringi.
Ne visi kombučios gėrimai gaminami vienodai. Jie būna įvairių formų, su skirtingos sudėties mikrobais. Jei gėrimas nelaikomas tinkamoje temperatūroje, šie naudingieji mikrobai gali lengvai žūti dar prieš kombučią suvartojant.
Iki šiol atlikta labai nedaug klinikinių tyrimų su žmonėmis, kurių metu buvo tiriamas kombučios poveikis žarnyno sveikatai. 2023 m. bandomajame klinikiniame tyrime, kuriame dalyvavo keliolika dalyvių, nustatyta, kad kombučia ir angliavandenių gausus maistas kartu po keturių savaičių sumažino gliukozės kiekį kraujyje nevalgius.
Išvados rodo, kad kombučia gali turėti antidiabetinį poveikį – tačiau tai reikia patvirtinti tiriant didesnes grupes.
Kito bendresnio pobūdžio klinikinio tyrimo metu nustatyta, kad vartojant daug fermentuotų maisto produktų, įskaitant kombučią, gali padidėti mikrobiomo įvairovė ir sumažėti uždegimo žymenys.
Laukdami daugiau klinikinių tyrimų, mokslininkai, naudodamiesi gyvūnais – tokiais kaip C. elegans – galės ištirti galimus kombučios naudos mechanizmus. Kadangi kirmėlių genomą galima lengvai gauti ir analizuoti, šie gyvūnai yra puikūs modeliai, leidžiantys pamatyti, kokie žarnyno baltymai sureguliuojami suvartojus kombučioje aptinkamų mikrobų.
Tokie tyrimai jau davė netikėtų rezultatų.
„Mus nustebino, kad gyvūnai, vartoję kombučios arbatoje randamus probiotinius mikrobus, mažiau kaupė riebalus... – teigia tyrėjai. – Šie rezultatai rodo, kad kombučios arbatoje esantys mikrobai sukelia šeimininkui į protarpinį badavimą panašią būseną net ir esant pakankamai maistinių medžiagų.“
Tyrimas paskelbtas žurnale „PLOS Genetics“.
Parengta pagal „Science Alert“.
