Pasak šio centro vadovės dr. Monikos Mačiulienės, kai į mokslo procesus įsijungia neprofesionalai, bendradarbiavimas su mokslininkais pamažu tampa pažangos varikliu.
„Piliečių mokslas neatsakys į visus mokslinius klausimus ir neišspręs visų mokslo sistemos problemų, bet jis gali rasti savo vietą. Jis ypač pasitarnauja tais atvejais, kai reikia daugiau matomumo problemai, pagalbos analizuojant duomenis, kai reikia surinkti daug duomenų skirtingose geografinėse vietose, o mokslininkai neturi pakankamai resursų“, – sako M. Mačiulienė, vadovaujanti ir Pilietinio mokslo asociacijai Lietuvoje.
Nauda – abipusė
Bene didžiausia piliečių mokslo nauda yra tai, kad padedami žmonių, mokslininkai gali surinkti daugiau ir įvairesnių duomenų. Vis tik piliečių mokslas naudingas ne tik mokslo atstovams.
„Patiems piliečiams, ypač jaunimui, dalyvavimas piliečių mokslo projektuose yra puiki galimybė vystyti kritinio mąstymo įgūdžius, kaip atsirinkti informaciją, tikrinti duomenis. Šie projektai taip pat leidžia savo hobius perkelti į kitą lygį – ne tik mėgautis procesu, bet ir prisidėti prie mokslinio progreso. JAV kosmoso agentūros NASA piliečių mokslo projektuose žmonės pagal mokslininkų parengtas gaires padeda nagrinėti tolimas galaktikas. Piliečiai netgi yra atradę egzoplanetas ir tokiu būdu prisidėję prie astronomijos mokslo pažangos“, – pasakoja M. Mačiulienė.
Visuomenė į piliečių mokslo projektus daugiausiai gali įsitraukti gamtos mokslų srityje. Pastaruoju metu ypač populiarūs su aplinkosauga ir klimato kaitos padariniais susiję projektai. Jų metu piliečiai ir mokslininkai bendradarbiauja rinkdami duomenis apie vandens telkinių, bioįvairovės, oro kokybės ir kitų klimato kaitos reiškinių pokyčius.
Tiesa, daugėja ir socialinių ir humanitarinių mokslo projektų. Žmonės mėgsta transkribuoti senovinius tekstus, literatūros autorių užrašus, laiškus ar įrašus archyvuose.
Prisidėti gali visi
Pasak dr. M. Mačiulienės, prie piliečių mokslo projektų gali prisidėti kiekvienas norintis – neribojamas nei amžius, nei turimos žinios ar sukaupta patirtis. Įsitraukti gali ir kitos suinteresuotųjų grupės – verslo, valstybinės ir nevyriausybinės organizacijos. Aktualiausius piliečių mokslo projektus Lietuvoje galima rasti adresu pilieciumokslas.lt.
Nereikėtų baimintis suklysti, nes visuose projektuose piliečiai dirba prižiūrimi mokslininkų.
„Piliečiai renka, analizuoja, lygina duomenis, remdamiesi mokslininkų parengtomis metodologinėmis gairėmis ir priemonėmis. Taip pat, piliečių mokslo projektuose numatytos papildomos duomenų atrankos bei valymo priemonės, kurios leidžia atrinkti tik aukštos kokybės duomenis“, – drąsina dr. M.Mačiulienė.
Tiesa, ir pačių mokslininkų nuomonės dėl piliečių mokslo veiklų ir surinktų duomenų kokybės išsiskiria.
„Skeptikams mėgstu pabrėžti, kad piliečių mokslas yra dar vienas metodas mūsų įrankių dėžėje. Jį, kaip ir kitus tyrimus, reikia išsamiai, nuosekliai planuoti ir gerai apgalvoti, kad surinkti duomenys būtų tinkami bei kokybiški“, – sako mokslininkė.
Pirmasis Piliečių mokslo centras Lietuvoje
2022 m. „Vilnius Tech“ buvo įkurtas pirmasis Piliečių mokslo centras Lietuvoje, įtraukiantis visuomenę į mokslinių tyrimų, inovacijų ir žinių kūrimo procesus.
„Kadangi piliečių mokslo terminas ir su tuo susijusios veiklos mūsų regione dar nėra gerai žinomi, didžioji dalis mūsų veiklos yra susijusi su jų žinomumo didinimu. Dėl piliečių mokslo projektų ar mažesnės apimties piliečių įtraukties veiklų universiteto mokslininkai konsultuoja universiteto kolegas, taip pat Vilniaus ir kitų miestų universitetų mokslininkus“, – sako Piliečių mokslo centro vadovė dr. M. Mačiulienė.
Per pirmuosius veiklos metus Piliečių mokslo centrui pavyko užmegzti glaudžius ryšius su Lietuvos mokslo įstaigomis, kurioms artimos piliečių mokslo idėjos, taip pat išplėtoti ryšius su akademinėmis bibliotekomis Lietuvoje. Ir tai – dar ne visi pasiekimai.
„Universiteto mokslininkai ir Piliečių mokslo centro komanda sėkmingai pritraukė ES finansavimą dviem projektams. Jau prasidėjęs projektas „CLIMAS“ piliečių mokslo veiklas vykdys klimato pokyčių kaitos kontekste, o projektas „DIGICHer“ skatins piliečius įsitraukti į kultūrinio paveldo skaitmenizavimo sritį“, – dalijasi mokslininkė.
