„Žinoma, yra žmonių, kurie sako, kad tai gali sukelti paniką – tačiau iš tikrųjų geriau numatyti tai, kas gali nutikti (nes mūsų istorijoje taip yra nutikę daugybę kartų) ir tam pasiruošti. Neturėtume susidurti su tokiais dalykais nepasiruošę“, – 2024 m. sausį vykusioje diskusijoje apie vadinamąją „X ligą“ – dar nežinomą ligą, kuri kitą kartą apims planetą – sakė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.
Tad kokia, ekspertų nuomone, gali būti ta liga X? Anot T. A. Ghebreyesuso, yra keletas pretendentų: „Kasmet sudarome naujų ligų sąrašą – ir viena iš ligų X galėtų būti Artimųjų Rytų respiracinis sindromas, Zikos virusas, Ebolos hemoraginė karštinė.“
Galimi kitos pandemijos atsiradimo scenarijai – nuo hipotetinių scenarijų, kai dėl visuotinio atšilimo iš arktinio ledo išsilaisvina iki šiol nežinomi virusai iki nerimą keliančių tikėtinų ligų plitimo iš gyvūnų karalystės.
Dėl klimato kaitos, miškų kirtimo Amazonėje ir Afrikoje bei žmonių populiacijos skverbimosi į gamtos pasaulį daugelis ekspertų mano, kad kita zoonotinės kilmės pandemija yra kaip ir neišvengiama.
„Mes sukuriame situaciją, kuri yra palanki protrūkiams, – „Sky News“ sakė Londono karališkojo koledžo (JK) infekcinių ligų lektorė Nathalie MacDermott. – Tai gali įvykti po dvejų, dvidešimties ar daugiau metų, tačiau negalime sau leisti sudėti rankas. Turime išlikti budrūs, pasiruošę ir pasirengę vėl aukotis“.
Ką galime padaryti?
Jei nežinome, kokia bus kita pandemija – ar net kada ji ištiks – kaip galime jai pasirengti? Tiesą sakant, yra keli variantai.
T. A. Ghebreyesusas pasiūlė sukurti išankstinio perspėjimo sistemą arba sustiprinti pasirengimo planavimą. „COVID-19 atveju mūsų ligoninės viršijo savo pajėgumus tiek erdvės, tiek darbo jėgos požiūriu“, – pažymėjo jis.
Jo teigimu, vienas iš sustiprinimų galėtų būti medicinos prekių tiekimo grandinių spragų ištaisymas – nes koronaviruso pandemija neabejotinai atskleidė kai kuriuos šių sistemų trūkumus.
Kiti ekspertai atkreipė dėmesį į kontaktų atsekimo programėlių, skirtų pandemijos plitimui apriboti, atsiradimą: pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės „NHS COVID“ programėlė „buvo daug žadanti“, „Sky News“ sakė Londone įsikūrusios medicinos mokyklos pasirengimo epidemijoms centro direktorius Adamas Kucharskis.
Jis pripažino, kad reikės „rimtų pokalbių“ apie visuomenės sveikatos ir asmens privatumo kompromisus, tačiau kartu pažymėjo, kad „turint skaitmeninę kontaktų atsekimo infrastruktūrą, kurią turėjo kai kurios Azijos šalys, galima apriboti trikdžius ir apsiriboti tik tais žmonėmis, kuriems konkretaus protrūkio metu gresia didesnė rizika, o ne grįžti prie visuotinių priemonių.“
Gyvenimas per kitą pandemiją
Po koronaviruso pandemijos daugelis šalių dabar turi pandemijos infrastruktūrą, kurios anksčiau nebuvo – pavyzdžiui, kontaktų atsekimo programėles ar net tiesiog galimybę lanksčiau dirbti iš namų.
Vakcinos turėtų būti pradėtos platinti greičiau – jei laiku bus išspręstos tiekimo grandinės problemos.
„Dauguma vyriausybių siekia išspręsti 100 dienų uždavinį, t. y. kaip sulaikyti viruso plitimą, kol mokslinis atsakas – pavyzdžiui, vakcina, diagnostika ar gydymas – bus patvirtintas, pagamintas ir pristatytas visuomenei, – dienraštyje „The Guardian“ teigia Edinburgo universiteto pasaulinės visuomenės sveikatos katedros vedėja Devi Sridhar. – JAV siūlomas laikotarpis yra 130 dienų nuo sukėlėjo aptikimo iki tol, kol visiems JAV gyventojams bus pasiūlyta vakcina, ir 200 dienų iki tol, kol vakcinos užteks visam pasauliui.“
Priklausomai nuo to, kur gyvenate, būsimi karantinai gali būti labai skirtingi – o galbūt jų išvis nebus.
„Karantinas yra kraštutinis politinis atsakas ir svertas, kurį daugelis vyriausybių naudojo 2020 m., susidūrusios su sveikatos priežiūros žlugimu, – rašė D. Sridhar. – Dabar turime laiko sukurti geresnius ligos pažabojimo būdus ir išnagrinėti, kaip saugiai išlaikyti atviras mokyklas ir įmones, taikant tikslesnes visuomenės sveikatos intervencijas.“
Žinoma, visa tai priklauso nuo to, ar vyriausybės – o prireikus ir privatusis sektorius – iš tikrųjų pradės įgyvendinti pasirengimo protokolus, kuriuos visuomenės sveikatos institucijos ragina įgyvendinti jau daugelį metų, rašo „IFLScience“.
