Analizė atskleidė, kad pasikartojančių eilučių dalis dainose nuolat didėja visuose penkiuose žanruose, dainų priedainių yra daugiau, o posmų – mažiau nei ankstesniais laikais. Taip pat pastebėtas pastebimas „žodyno turtingumo“ mažėjimas.
Ieškodami šios tendencijos paaiškinimo, tyrėjai teigia, kad „labiau pasikartojanti muzika suvokiama kaip sklandesnė ir gali lemti sėkmę rinkoje“.
Tačiau kartu tyrėjai pažymi, kad žmonės dažniau ieško senesnių roko dainų žodžių, nei naujesnių. Pažymima, kad tai gali atspindėti žanro tradiciją „nugalėti kapitalizmą“ ir prieštarauti labiau „komercinių“ muzikos stilių – pavyzdžiui, popmuzikos – tendencijoms.
„Be to, mūsų analizė rodo, kad visų žanrų dainų tekstai tapo piktesni, o repo – labiausiai“, – rašo tyrimo autoriai.
Apibendrindami visa tai, tyrimo autoriai daro išvadą, kad „teksto leksinis komponentas, struktūra ir rimas visuose tirtuose žanruose apskritai rodo, kad laikui bėgant tekstai tampa paprastesni“.
„Tai rodo kai kurių specifinių žanrų, t. y. repo ir roko, žodyno turtingumo mažėjimas, o visų vertinamų muzikos stilių atveju – bendras pasikartojimų didėjimas“, – sako jie.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Scientific Reports“.
Parengta pagal „IFLScience“.
