Tokie pojūčiai ištinka ne tik jus – naujausi tyrimai parodė, kad gamta gali reguliuoti mūsų laiko pojūtį.
Daugeliui iš mūsų dėl darbo, namų ir šeimos reikalų lavinos nuolat atrodo, kad neturime pakankamai laiko. Laiko trūkumą dar labiau padidino ir skaitmeninės technologijos. Nuolatinis ryšys prailgina darbo valandas ir gali trukdyti atsijungti nuo draugų ir šeimos poreikių.
Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad laiko stygiaus priešnuodis gali slypėti gamtos pasaulyje. Suomijos Turku universiteto psichologas Richardo Correia nustatė, kad buvimas gamtoje gali pakeisti mūsų laiko suvokimą ir galbūt net suteikti mums laiko gausos pojūtį.
R. Correia išnagrinėjo tyrimus, kurių metu buvo lyginama žmonių laiko patirtis, kai jie atlikinėjo skirtingas užduotis miesto ir natūralioje aplinkoje. Šie tyrimai nuosekliai rodė, kad žmonės, būdami gamtoje, pranešė apie išplėstą laiko pojūtį – palyginti su tuo, kai jie buvo miesto aplinkoje.
Pavyzdžiui, žmonės dažniau manė, kad pasivaikščiojimas kaime yra ilgesnis nei tokio paties ilgio pasivaikščiojimas mieste. Taip pat žmonės teigė, kad atliekant užduotis natūralioje gamtinėje aplinkoje laikas bėga lėčiau nei mieste. Atrodo, kad gamta sulėtina ir praplečia mūsų laiko pojūtį.
Atrodo, kad gamtos pasaulis keičia ne tik mūsų laiko pojūtį šiuo metu, bet ir mūsų praeities bei ateities pojūtį. Ankstesni tyrimai rodo, kad laikas, praleistas gamtoje, padeda nukreipti mūsų dėmesį nuo artimiausios akimirkos į ateities poreikius. Taigi, užuot sutelkę dėmesį į stresą, susijusį su laiko poreikiais, gamta padeda mums pamatyti platesnį vaizdą.
Tai gali padėti mums nustatyti savo veiksmų prioritetus, kad pasiektume savo ilgalaikius tikslus – o ne nuolat gyventume „tik tam, kad išlaikytume galvą virš vandens“. Iš dalies taip yra todėl, kad praleisdami laiką gamtoje, mes tampame mažiau impulsyvūs, todėl galime atidėti momentinį pasitenkinimą, kad gautume ilgalaikį atlygį.
Kodėl gamta turi įtakos mūsų laiko pojūčiui?
Yra žinoma, kad buvimas gamtoje yra naudingas sveikatai ir gerovei. Galimybė lankytis natūraliose erdvėse – pavyzdžiui, paplūdimiuose, parkuose ir miškuose – siejama su mažesniu nerimu ir depresija, geresniu miegu, mažesniu nutukimo ir širdies bei kraujagyslių ligų lygiu ir geresne savijauta.
Kai kurie iš šių privalumų gali paaiškinti, kodėl buvimas gamtoje keičia mūsų laiko suvokimą.
Laiko suvokimą lemia mūsų vidinė biologinė būsena ir įvykiai, vykstantys mus supančiame pasaulyje. Todėl tokios emocijos kaip stresas, nerimas ir baimė gali iškreipti mūsų laiko pojūtį.
Atpalaiduojantis natūralios aplinkos poveikis gali neutralizuoti stresą ir nerimą, todėl laikas suvokiamas stabiliau. Iš tiesų tai, kad COVID-19 metu buvo apribotos galimybės lankytis gamtoje, gali padėti paaiškinti, kodėl žmonių laiko pojūtis pandemijos metu buvo toks iškreiptas.
Trumpuoju laikotarpiu buvimas atokiau nuo šiuolaikinio gyvenimo poreikių gali suteikti atokvėpį, kurio reikia, kad būtų galima iš naujo nustatyti gyvenimo prioritetus ir sumažinti laiko spaudimą – sutelkiant dėmesį į tai, ką iš tikrųjų reikia padaryti. Ilgainiui buvimas gamtoje gali padėti pagerinti mūsų atmintį ir dėmesio sutelkimo gebėjimus.
Prieiga prie gamtos
Išėjimas į gamtą gali atrodyti paprastas sprendimas, tačiau daugeliui žmonių, ypač gyvenančių miestuose, gamta gali būti sunkiai pasiekiama. Žalioji infrastruktūra – pavyzdžiui, medžiai, miškai, parkai ir sklypai miestuose ir jų apylinkėse – yra labai svarbūs siekiant užtikrinti, kad laikas gamtoje būtų prieinamas visiems.
Jei negalite leisti laiko gamtoje, yra kitų būdų, kaip susigrąžinti laiko kontrolę. Pradėkite nuo asmeninės analizės, kaip naudojate laiką per savaitę. Laiko auditas gali padėti pamatyti, kur laikas švaistomas veltui– ir nustatyti veiksmus, kurie padėtų jums atlaisvinti daugiau laiko savo gyvenime.
Arba pabandykite nustatyti sau tam tikras laiko naudojimo ribas. Tai gali būti el. pašto ir socialinės žiniasklaidos prieigos ribojimas, arba pertraukos numatymas kalendoriuje. Laiko ir jo naudojimo kontrolės perėmimas gali padėti įveikti jausmą, kad laikas bėga, „The Conversation“ rašo Liverpulio Johno Mooreso universiteto (JK) laiko psichologijos profesorė Ruth Ogden ir Salfordo universiteto (taip pat JK) aplinkos ir gerovės doktorantė Jessica Thompson.
