Anot tyrimo autorių, subtilūs žmonių išvaizdos skirtumai – nuo kaukolės formos iki nosies kremzlių kiekio – susiformuoja dar motinos įsčiose dėl genų suaktyvėjimo, kurį lemia mityba.
Kuo daugiau baltymų suvartojama nėštumo metu, tuo aktyvesni tampa genai, vadinami mTORC1. Mokslininkai teigia, kad tai gali „koreguoti“ kūdikio veido išvaizdą, nes keičiasi nosies ilgis ir šnervių plotis, skruostų forma ir žandikaulio ryškumas.
Nors pagrindinę žmogaus veido išvaizdą lemia tėvų genai, broliai ir seserys dažnai atrodo visiškai skirtingai – ir net „identiški“ dvyniai niekada nebūna visiškai vienodi.
Šių subtilių skirtumų priežastis ilgą laiką glumino mokslininkus, tačiau dabar jie mano, kad motinos mityba iš dalies lemia palikuonių išvaizdą.
Žurnale „Nature Communications“ paskelbtame tyrime tyrėjai tvirtina, kad jie nustatė, jog motinos mitybos racione esančių baltymų kiekio moduliavimas reguliuoja mTORC1 aktyvumą, dėl to subtiliai, bet aiškiai keičiasi embrionų kaukolės ir veido forma.
Jie teigė, kad tai lemia skirtingų veido bruožų spektrą.
Nėščios pelės ir žuvys buvo maiinamos skirtingai, ir mokslininkai nustatė, kad jų įsčiose pakito mTORC1 geno aktyvumas, todėl jų palikuonys įgijo specifinių veido bruožų.
Paaiškėjo, kad baltymų gausi mityba lemia didesnius veido bruožus, ryškesnius žandikaulius ir storesnę nosies kremzlę. Tačiau maitinant motinas mažiau baltymų turinčiu maistu, jų palikuonių veidai buvo lieknesni, o veido bruožai smailesni, rašo „Daily Mail“.
