Kovą žurnale „Nature Communications“ paskelbtame naujame tyrime mokslininkai ištyrė didžiulius žmogaus genetinės informacijos duomenų rinkinius ir palygino žmonių, sergančių ir nesergančių Laimo liga, genus.
Tyrėjai aptiko tris genus, susijusius su didesne infekcijos rizika, iš kurių du buvo žinomi kaip susiję su šia liga. Tačiau trečiasis genas, kuris gamina baltymą, aptinkamą odoje ir prakaite, niekada nebuvo su ja susietas.
Atrodo, kad šis mutavęs genas, kurį nešiojo Laimo liga sergantys asmenys, padidino jų polinkį sirgti šia liga. Tačiau tyrėjai atrado, kad standartinė, nepakitusi geno versija iš tikrųjų gali užkirsti kelią Laimo ligą sukeliančių bakterijų dauginimuisi. Manoma, kad standartinę geno versiją turi apie 60 proc. žmonių, pažymėjo jie.
Tokio pobūdžio tyrimas, kurio metu per daugybę žmonių genomų ieškoma genų, susijusių su tam tikra liga, niekada nebuvo atliktas Laimo ligos atveju, teigė vienas iš vyresniųjų autorių, Masačusetso technologijos instituto (JAV) vyriausiasis mokslininkas Michalas Talas. Tyrėjai analizavo duomenų rinkinį, kuriame sukaupta daugiau kaip 410 000 suomių, iš kurių daugiau kaip 7000 asmenų buvo diagnozuota Laimo liga, genetinė informacija.
Šis darbas atskleidė paslaptingą geno, gaminančio baltymą, vadinamą SCGB1D2, variantą. Sekretoglobinai yra maži ląstelių išskiriami baltymai, šiuo atveju jie randami prakaito liaukose.
Mokslininkams paskelbus šį atradimą išankstinių publikacijų sveitainėje, su jais susisiekė mokslininkų grupė iš Estijos, kuri, tirdama Estijos biobanko duomenis, aptiko tą patį geno variantą. Šioje saugykloje yra daugiau kaip 210 000 Estijos gyventojų, įskaitant 18 000, kuriems diagnozuota Laimo liga, duomenys.
Abi grupės nusprendė bendradarbiauti ir įtraukė papildomus duomenis į naują žurnale „Nature Communications“ paskelbtą tyrimą. Abiejuose duomenų rinkiniuose žmonėms, turintiems mutavusią SCGB1D2 versiją, dažniau buvo diagnozuota Laimo liga.
Tada mokslininkai atliko eksperimentus laboratoriniuose induose, kuriuose Laimo ligą sukeliančias bakterijas Borrelia burgdorferi: paveikė mutavusia ir standartine prakaito baltymo versija. Standartinė versija slopino bakterijų augimą, tačiau reikėjo dvigubai daugiau mutavusios versijos, kad bakterijos neaugtų.
Jie taip pat suleido pelėms standartinę sekretoglobino versiją ir kitokį sekretoglobiną, paprastai aptinkamą plaučiuose – ir tada užkrėtė graužikus bakterijomis Borrelia burgdorferi. Pelėms, kurioms buvo sušvirkštas plaučių sekretoglobinas, išsivystė Laimo liga, o toms, kurioms buvo suleista standartinė SCGB1D2 versija, ši liga neišsivystė net ir po mėnesio.
Šio geno atradimas turi didelį potencialą pagerinti mokslininkų supratimą apie Laimo ligą, teigė tyrime nedalyvavusi Jutos universiteto (JAV) Patologijos katedros profesorė Janis Weis.
Daugelis sekretoglobinų yra plaučiuose ir kituose organuose ir atlieka svarbų vaidmenį organizmo imuniniame atsake. SCGB1D2 vaidmens atskleidimas Laimo ligos atveju gali padėti mokslininkams geriau suprasti šią ligą ir atsakyti į klausimą, kodėl apie 5–10 proc. užsikrėtusiųjų gydymas nebūna veiksmingas, sakė J. Weis.
Tačiau tyrimas turi keletą trūkumų – įskaitant tai, kad jame tiriami tik Suomijos ir Estijos gyventojai, pažymėjo J. Weis. Ji atkreipė dėmesį, kad į būsimus tyrimus būtų galima įtraukti genetinę informaciją iš kitų demografinių grupių.
Parengta pagal „Live Science“.
