Taip yra todėl, kad Žemės sukimosi aplink savo ašį greitis šiek tiek svyruoja, t. y. vienas pilnas apsisukimas ne visuomet yra lygiai viena diena.
Dabar JAV mokslininkas pirmą kartą ragina įvesti „neigiamą“ keliamąją sekundę – t. y. atimti sekundę, dėl ko laikas „trumpam sustotų“. Teigiama keliamoji sekundė – tai sekundės pridėjimas, kai Žemės sukimasis buvo per lėtas, o neigiama keliamoji sekundė – tai sekundės pašalinimas, kai Žemės sukimasis yra per greitas.
Kalifornijos universiteto (JAV) profesorius, geofizikas Duncanas Agnewas teigia, kad neigiama keliamoji sekundė turėtų būti įvesta 2029 m., kad būtų atsižvelgta į tai, jog Žemė sukasi per greitai, tačiau jis įspėja, kad dėl to gali kilti „precedento neturinčių“ problemų išmaniesiems telefonams ir kompiuteriams.
Pasaulinį koordinuotąjį laiką (UTC) apibrėžia sudėtingi, itin tikslūs „atominiai laikrodžiai“ visame pasaulyje, kurie veikia tiksliai ir nepertraukiamai.
Tačiau šie atominiai laikrodžiai tiksliai nesutampa su stebimu „Saulės laiku“, kuris istoriškai dienas apibrėžia kaip vieną Žemės apsisukimą.
Dėl Mėnulio traukos laikas, per kurį planeta apsisuka vieną kartą, keičiasi, todėl šios dvi laiko sistemos išsiskiria.
Nuo 1972 m. keliamoji sekundė buvo pridėta 27 kartus, paskutinį kartą ji buvo pridėta – 2016 m.
Tačiau pranešama, kad nuo 2020 m. Žemės sukimasis ne lėtėja, o greitėja. Todėl ateityje gali tekti ne pridėti, o atimti keliamąją sekundę, kad stebimas Saulės laikas būtų sinchronizuotas su laikrodžiais.
„Dar prieš kelerius metus buvo tikimasi, kad keliamosios sekundės visada bus teigiamos ir kad jos bus vis dažnesnės, – sakė profesorius D. Agnewas. – Tačiau jei pažvelgsime į Žemės sukimosi pokyčius, dėl kurių ir atsiranda keliamosios sekundės, ir panagrinėsime, kas lemia šiuos pokyčius, paaiškės, kad neigiamas pokytis yra labai tikėtinas.“
Problema ta, kad jei kompiuterių tinklas apie keliamąsias sekundes nežino, jis nesinchronizuojasi su visais kitais. Pavyzdžiui, jei internetinės parduotuvės kompiuteris ir jūsų banko kompiuteris fiksuoja skirtingą laiką, paspaudus mygtuką „užsakyti“ atrodys, kad atliekami du veiksmai skirtingu laiku, o ne vienas.
„Viena sekundė neatrodo daug, bet šiuolaikiniame pasaulyje neteisingas laiko nustatymas gali sukelti didelių problemų, – sakė profesorius D. Agnewas. – Dabar daugelyje sistemų yra programinė įranga, kuri gali priimti papildomą sekundę, tačiau tik nedaugelyje sistemų (jei iš viso tokių yra) galima atimti sekundę, todėl tikėtina, kad neigiama keliamoji sekundė sukels daug sunkumų.“
Žemės sukimosi dažnį kasmet lemia keli veiksniai, vienas iš jų – skystasis Žemės branduolys. Labai lėti skirtingų branduolio dalių judesiai sąveikaudami sukuria Žemės magnetinį lauką. Dėl šių kintančių judesių Žemė taip pat sukasi greičiau arba lėčiau.
Savo naujame tyrime, paskelbtame žurnale „Nature“, profesorius D. Agnewas tvirtina, kad dėl visuotinio atšilimo didelėse platumose tirpstantis ledas yra papildomas veiksnys, lėtinantis Žemės sukimąsi.
„Tirpstant ledui, vanduo pasklinda po visą vandenyną, todėl padidėja Žemės „pasipriešinimas“ kampiniam pagreičiui, o tai savo ruožtu lėtina planetos sukimąsi. Taigi, nors Žemės sukimasis apskritai greitėjo, visuotinis atšilimas jį lėtina, atidėdamas neigiamos šuolio sekundės poreikį. Jei dėl tirpstančio ledo Žemės sukimasis nebūtų sulėtėjęs, neigiamos keeliamosios sekundės prireiktų trejais metais anksčiau – 2026 m.“, – aiškina profesorius D. Agnewas.
2022 m. mokslininkai balsavo už tai, kad būtų visiškai atsisakyta keliamosios sekundės sistemos, tačiau tai gali įvykti ne anksčiau kaip 2035 m. – iki to laiko jau gali prireikti neigiamos keliamosios sekundės, rašo „Daily Mail“.
