Tikriausiai esate užsikrėtę EBV. Jis itin paplitęs – manoma, kad juo užsikrėtę apie 95 proc. mūsų, tačiau dauguma žmonių niekada nesužino, kad juo užsikrėtė. Vis dėlto, kai jis siejamas su kai kuriomis gana bjauriomis ligomis, įskaitant mononukleozę (kartais vadinamą bučinių liga), išsėtinę sklerozę ir kai kuriuos vėžinius susirgimus.
Daug pastangų įdėta kuriant vakciną nuo EBV, tačiau kol kas jos nėra, taip pat nėra jokio specifinio gydymo.
Nepaisant to, kaip plačiai jis paplitęs ir kokie rimti gali būti jo padariniai, EBV buvo atrastas tik 1964 m. daktaro Anthony Epsteino, kuris neseniai mirė sulaukęs 102 metų, ir doktorantės Yvonne Barr.
Tuo metu tai buvo novatoriškas atradimas – iki tol nebuvo nustatytas nė vienas vėžį sukeliantis virusas. Nuo to laiko sužinojome ir apie kitus tokius virusus, pavyzdžiui, žmogaus papilomos virusą (ŽPV), nuo kurio net turime labai veiksmingą vakciną. Tačiau EBV vis dar neturi veiksmingo gydymo.
Naujo tyrimo dėka tai gali pasikeisti. JAV nacionalinio alergijos ir infekcinių ligų instituto (NIAID) tyrėjai ištyrė baltymą, vadinamą gp42, kurį EBV naudoja B ląstelėms (baltųjų kraujo kūnelių rūšiai), užkrėsti, o jose virusas gali ramiai gyventi visą likusį žmogaus gyvenimą.
Komanda sukūrė du monokloninius antikūnus, nukreiptus prieš gp42, pavadintus A10 ir 4C12. Jų tikslas – neleisti baltymui prisijungti prie B ląstelių.
Rentgeno spindulių kristalografija atskleidė, kad abu antikūnai sąveikauja su dviem skirtingomis gp42 baltymo vietomis. Norėdama ištirti, kaip tai gali paveikti EBV infekciją, komanda atliko eksperimentus su pelėmis, naudodama A10, 4C12 ir kelis kitus antikūnus. A10 pasirodė geriausiai: jis beveik visiškai sustabdė infekciją ir nė vienai iš gydytų pelių neišsivystė limfoma – vienas iš su EBV susijusių vėžinių susirgimų.
Nors kol kas rezultatai gauti tik su pelėmis, jie teikia vilčių. Jei tolesni tyrimai parodys panašų poveikį ir žmonėms, A10 galėtų tapti perspektyvia prevencine priemone žmonėms, kurie dar nėra užsikrėtę EBV.
Nustatę silpnąsias gp42 baltymo vietas, mokslininkai galėtų kurti vakcinas, taip suteikdami žmogaus imuninei sistemai galimybę pačiai reaguoti į šią plačiai paplitusią grėsmę, rašo „IFLScience“.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Immunity“.
