Kinijos meteorologijos mokslų akademijos ekspertai sudarė bauginančius žemėlapius, kuriuose pavaizduotos trys sritys, kurias šiemet greičiausiai palies rekordinis karštis. Tyrimo rezultatai, paskelbti žurnale „Nature“, rodo, kad Bengalijos įlankoje, Filipinuose ir Karibų jūroje iki šių metų birželio greičiausiai tvyros rekordinis karštis. Bet tai nereiškia, kad likusi pasaulio dalis liks nepaliesta.
Tyrime taip pat pažymimą, kad yra 90 proc. tikimybė, kad per tą patį laikotarpį (iki šių metų birželio) bus pasiekta rekordinė pasaulinė vidutinė paviršiaus temperatūra.
Pagrindinė neįtikėtino karščio priežastis įvardinama El Ninjo – neįprastas jūros paviršiaus temperatūros atšilimas, vykstantis kartą per kelerius metus.
Šiltesni vandenys, esantys daugiausia Ramiojo vandenyno atogrąžų regione, padidina metinę vidutinę pasaulio paviršiaus temperatūrą, o tai keičia orus visame pasaulyje.
Tyrimo autoriai padarė išvadą, kad šio reiškinio poveikis iš tikrųjų yra toks ryškus, kad tai yra „stipriausias veiksnys, lemiantis metinius klimato pokyčius Žemėje“. Savo darbe mokslininkai bandė suprasti, kaip El Ninjo veikia vietinius temperatūros šuolius: tam jie sukūrė modelį, galintį įvertinti, kiek karščio patirs tam tikros vietovės tais metais, kai vyksta El Ninjo.
Šis modelis atskleidė skirtumą tarp vidutinės regioninės temperatūros nuo 2023 m. liepos mėn. iki 2024 m. birželio mėn. ir 1951–1980 m. bazinės linijos. Rezultatai rodo, kad pagal vidutinį scenarijų temperatūra Bengalijos įlankoje, Filipinuose ir Karibų jūros regione bus rekordiškai aukšta – daugiau nei 1 °C aukštesnė nei vidutinė.
Pesimistiškiausio scenarijaus atveju pasekmės bus dar ryškesnės. Aliaskos, Amazonės ir Pietų Kinijos jūros regionuose taip pat tvyros rekordinės temperatūros, o Aliaskoje temperatūra 2,4 °C viršys vidutinę.
Mokslininkai taip pat prognozuoja, kad net ir vidutinio scenarijaus atveju, yra 90 proc. tikimybė, kad vidutinė paviršiaus temperatūra šiais metais sumuš istorinį rekordą.
Tyrėjai taip pat teigia, kad šiais metais pasauliui gali kilti didesnė ekstremalių oro įvykių rizika. Pavyzdžiui, Aliaskoje kyla ledynų ir amžinojo įšalo tirpimo pavojus, o tai sukels jūros kilimą ir galbūt nekontroliuojamą atšilimą. Taip pat Amazonėje gali padidėti ekstremalių miškų gaisrų rizika.
Mokslininkai baiminasi, kad ištisus metus trunkančios karščio bangos taps intensyvesnės ir pavojingesnės, o tai kels pavojų didesniam skaičiui žmonių, rašo „Daily Mail“.
