Mokslininkai analizavo radinius iš archeologinės Korolevo radimvietės Vakarų Ukrainoje, kurioje nuo pat jos atradimo 1974 m. tyrėjai rado paleolito (prieš 2,6 mln. – 10 500 m.) laikotarpio akmeninių įrankių – pavyzdžiui, apskaldytus akmenis (angl. choppers).
Artefaktus Korolevo radimvietėje pagamino homininai – grupė, kuriai priklauso šiuolaikiniai žmonės ir išnykusios rūšys, artimiau susijusios su žmonėmis nei bet kuris kitas gyvūnas – tačiau nežinoma, kuri rūšis juos sukūrė. Kiti homininai Europą pasiekė gerokai anksčiau nei Homo sapiens. Nors šiuolaikiniai žmonės iš Afrikos išvyko jau maždaug prieš 270 000 metų, dabar išnykusios žmonių rūšys iš Afrikos į Euraziją migravo mažiausiai prieš 1,8 mln. metų.
Tyrėjai pažymėjo, kad seniausi Korolevo radiniai buvo upės dugne palikti akmeniniai įrankiai, pagaminti Olduvajaus stiliumi – primityviausia žmogaus įrankių gamybos forma. Panašių įrankių rasta seniausiose žinomose žmonių gyvenamose vietose Afrikoje, Europoje ir Azijoje. Artefaktus Korolevo radimvietėje uždengė upės nuosėdos, o vėliau – vėjo pustomos dulkės, ir galiausiai juos atkasė akmens karjero darbininkai.
Ankstesniais tyrimais nepavyko tiksliai datuoti seniausių Korolevo artefaktų. Naujajame tyrime mokslininkai pritaikė metodą, vadinamą kosmogeninių nuklidų metodu archeologinių dirbinių užklojimo amžiaus datavimui (angl. cosmogenic nuclide burial dating), kuris remiasi kosminiais spinduliais – didelės energijos dalelėmis, nuolat bombarduojančiomis Žemę iš kosmoso. Kosminiai spinduliai gali sukelti branduolines reakcijas uolienų paviršiuje ir sukurti radioaktyvius izotopus (skirtingas elementų versijas), kurie paprastai Žemėje yra labai reti. Kadangi šie vadinamieji kosmogeniniai nuklidai susidaro, kai šios uolienos atsiduria paviršiuje, o ne po žeme, mokslininkai gali analizuoti įvairių kosmogeninių nuklidų kiekį, kad nustatytų, kada jos pateko po žeme.
Mokslininkai nustatė, kad ankstyviausi Korolevo radimvietėje aptiki akmeniniai įrankiai gali būti maždaug 1,4 mln. metų senumo – o tai reiškia, kad šioje vietovėje yra ankstyviausi žinomi homininų buvimo Europoje įrodymai.
„Patikimai datuojamų ankstyvųjų homininų radimviečių Europoje yra nedaug, – sako Ispanijos nacionalinio žmogaus evoliucijos tyrimų centro vyresnysis kosmogeninių nuklidų datavimo specialistas Toshiyuki Fujioka, kuris šiame tyrime nedalyvavo. – Šiame tyrime pateikiama labai reikalinga patikimai chronologiškai datuojama vieta, kuri įneš peno mūsų diskusijoms apie senovės žmonių migraciją.“
Nors įrankiai yra per seni, kad būtų šiuolaikinių žmonių arba mūsų artimiausių išnykusių giminaičių – neandertaliečių ir denisoviečių – kūrinys, jie gali būti Homo erectus – išnykusios žmonių rūšies, kuri pirmą kartą pasirodė Afrikoje maždaug prieš 2 mln. metų, o vėliau paplito Azijoje ir Europoje.
„Korolevas yra šiauriausias iki šiol rastas, kaip manome, Homo erectus forpostas – ir liudija apie šio protėvio drąsumą“, – teigia tyrimo bendraautorius Čekijos mokslų akademijos Geofizikos instituto Prahoje vyresnysis tyrėjas Johnas Jansenas. – Gali būti, kad dar toliau į šiaurę esančios vietos yra giliai po žeme arba jas sunaikino ledynai.“
Kolonizacija iš rytų į vakarus
Ankstesniais tyrimais nustatyta, kad homininai maždaug prieš 1,8 mln. metų atvyko į Kaukazo kalnus Azijoje, o maždaug prieš 1,2 mln. metų – į dabartinės Prancūzijos ir Ispanijos teritoriją. Korolevo radimvietė yra viduryje kelio tarp šių Azijos ir Europos vietovių, todėl dabar turimi įrodymai leidžia manyti, kad homininai galėjo kolonizuoti Europą iš rytų į vakarus.
„Akmeninių įrankių Korolevo radimvietėje amžius patvirtina seniai iškeltą hipotezę apie kryptį, iš kurios pirmą kartą buvo kolonizuota Europa“, – sako J. Jansenas. Mokslininkai mano, kad vienas iš galimų homininų maršrutų į vakarus iš Ukrainos galėjo būti per Panonijos baseiną Vidurio Europos pietryčiuose.
Tačiau šis argumentas dėl maršruto iš rytų į vakarus grindžiamas tik trimis vietomis Ispanijoje, Prancūzijoje ir Ukrainoje. „Įprastas pasakojimas apie migraciją iš Rytų į Vakarus iš Vakarų Azijos į Europą gali būti sugriautas per vieną naktį, jei Vakarų Europoje būtų aptikta, tarkime, 1,6 mln. metų senumo radimvietė – tačiau tokia jau paleoantropologijos prigimtis“, – teigia šiame tyrime nedalyvavęs Australijos mokslinių tyrimų tarybos Australijos biologinės įvairovės ir paveldo kompetencijos centro direktorius Richardas Robertsas.
Vis dėlto, „manau, kad šis naujas straipsnis puikiai užpildo spragą mūsų dabartinėse žiniose apie ankstyvąsias žmonių migracijas į Europą, – teigia jis. – Reikia daugiau gerai datuojamų vietų, kad galėtume tiksliau nustatyti, kada ir kokiais keliais pirmą kartą buvo kolonizuota Europa.“
Tyrinėjimai atšilus
Šiltuoju Žemės istorijos laikotarpiu, vadinamuoju tarpledynmečiu, ledynai atsitraukdavo ir atverdavo naujas erdves, kurias galėjo tyrinėti pirmieji žmonės – pavyzdžiui, Europą, aiškina J. Jansenas.
Nors prieš 1,4 mln. metų tame regione buvo šiltasis laikotarpis, jo šiaurinėje vietoje vis tiek būtų buvę daug metų laikų svyravimų, nurodo šiame tyrime nedalyvavęs Australijos Grifito universiteto Žmogaus evoliucijos tyrimų centro direktorius Michael Petraglia. Tai reiškia, kad Korolevo duomenys rodo, jog ankstyvieji homininai elgsenos požiūriu buvo lankstesni, nei iki šiol buvo pripažinta, sako jis.
Mokslininkai savo išvadas išsamiai aprašė žurnale „Nature“.
Parengta pagal „Live Science“.
