Giliai pietvakarių Libijos dykumos kalnuose tyrėjai atkasė seniai mirusio vaiko mumifikuotus palaikus, kurie yra senesni už Egipto mumijas daugiau nei tūkstančiu metų. Taigi, kas žinoma apie šią senovinę kūdikio mumiją?
Pasakojama, kad 1958 m. žiemą archeologas Fabrizio Mori tyrinėjo archeologinę radimvietę, vadinamą Uan Muhuggiag, kurioje įvairiais laikotarpiais gyveno galvijų augintojai. Bekasinėdamas F. Mori minkštame Uan Muhuggiago urvo smėlyje aptiko keistą ryšulį, užkastą netoli paviršiaus.
Šis ryšulys buvo padarytas iš ožkos ar antilopės odos ir dengė išdžiūvusį mažo vaiko kūną, kuris buvo apvyniotas lapų sluoksniu. Vaikui buvo atliktas tam tikras mumifikacijos procesas – jo organai buvo pašalinti po mirties per pilvo ir krūtinės ląstos pjūvius ir pakeisti žolelėmis (tikriausiai tam, kad padėtų išsaugoti kūną).
Kūnas buvo paguldytas vaisiaus poza, o ant kaklo rastas stručio kiaušinio lukšto vėrinys.
Kūno analizė rodo, kad vaikas, kai mirė, buvo maždaug 3 metų amžiaus. Papildoma analizė rodo, kad vaikas turėjo tamsią odos spalvą.
Naudojant radiokarboninį datavimą nustatyta, kad vaiko palaikai buvo mumifikuoti prieš 5400–5600 metų.
Kai vaikas buvo gyvas, Sachara turėjo atrodyti visai kitaip nei dabar. Žmonės čia gyveno toli gražu ne sausringoje dykumoje, o daug žalesniame kraštovaizdyje. Šiuo laikotarpiu, kuris kartais vadinamas „Afrikos drėgnuoju laikotarpiu“, Sachara buvo nusėta žolėmis, medžiais ir ežerais, kurie būtų padėję išsilaikyti aplink gyvenusiems galvijų augintojams.
Kad ši Šiaurės Afrikos dalis buvo daug drėgnesnė nei dabar, liudija ir vietos urvų menas, kuriame vaizduojami drambliai, žirafos ir krokodilai, o kitose Sacharos vietovėse rasta žuvų kaulų ir senovinių žvejybos įrankių.
Taigi kaip ši senovinė mumija susijusi su egiptietiškomis? Šiuo metu nežinoma, ar ši ankstesnė mumifikavimo praktika darė įtaką kitai – tačiau ji atveria galimybę, kad mumifikavimo istorija Afrikoje yra daug gilesnė ir sudėtingesnė, nei manyta anksčiau, rašo „IFLScience“.
