Buvo manoma, kad volemio pušys (Wollemia nobilis) išnyko maždaug prieš 2 mln. metų. Iš kreidos periodo (prieš 145–66 mln. metų) fosilijų matyti, kad nuo to laiko rūšies išvaizda beveik nepasikeitė.
Tačiau 1994 m. Australijos Mėlynuosiuose kalnuose keliautojai aptiko reliktinį šių senovinių spygliuočių medyną. Dabar Volemio nacionaliniame parke jų likę tik apie 60. Medžiams pavojų kelia Phytophthora cinnamomi – patogeninis vandeninis pelėsis, sukeliantis nykimą – ir siautėjantys miško gaisrai, kurie kartais siautėja šiame Naujojo Pietų Velso regione.
Nuo tada, kai volemio pušys buvo iš naujo atrastos, jos auginamos botanikos soduose ir privačiose erdvėse visame pasaulyje. O Australijos vyriausybės mokslininkų ir gamtosaugininkų grupė „Wollemi Pine Recovery Team“ pradėjo sodinukų įveisimo procesą trijose Volemio nacionalinio parko vietose.
„Vietovės yra aukštai virš jūros lygio esančiuose smiltainio tarpekliuose, kurie yra pakankamai gilūs, siauri ir stačiais šonais, kad būtų prieglobstis nuo dažnų, intensyvių gaisrų ir sausros, – sakoma atstovų pareiškime. – Prieš pat persodinimą apžiūrint abi vietoves, nebuvo rasta jokių patogeninių Phytophthora rūšių infekcijos požymių, o nesankcionuoto apsilankymo tokiose vietose tikimybė yra maža (bet ne nulinė), dėl jų atokumo.“
Po 2012 m. atlikto bandomojo persodinimo, 2019 m. atkūrimo grupė pradėjo intensyvesnį projektą. Dviejose vietose buvo persodinta daugiau kaip 400 sodinukų, o vėliau – dėl sausros – komanda augalams gabeno kelis tūkstančius litrų vandens, kad padėtų augalams išgyventi. Vėliau tais pačiais metais nemažai medelių sunaikino krūmų gaisrai. Tik 58 sodinukai sulaukė 2023 m.
2021 m. šiose vietose vietoj per gaisrus prarastų pušų pasodintos dar 502 volemio pušys. „Išgyvenamumas gerokai pranoko lūkesčius – iš dalies dėl to, kad po 2021 m. populiacijos papildymo kelerius metus vyravo palankios La Ninjos sąlygos“, – sako mokslininkai. La Ninja yra periodinis klimato modelis, kuriam būdingi šaltesni nei vidutiniškai šalti vandenys Ramiojo vandenyno centrinėje ir rytinėje ekvatorinėje dalyje. Dėl šio klimato reiškinio padažnėję krituliai buvo naudingi naujiems medeliams – tačiau panašu, kad tai baigiasi. Dėl liūčių sukeltų nuošliaužų 2022 m. daug sodinukų žuvo, tačiau daugiau kaip 80 proc. jų išgyveno. Daugiau jų bus pasodinta 2024 m.
Komanda ėmėsi plataus masto priemonių, kad į augavietes nepatektų Phytophthora. Jų buvimo vietos slepiamos nuo visuomenės, ir net reintrodukcijos komanda riboja savo buvimo prie augalų laiką. Jie nuolat dezinfekuoja savo batus – kad sumažintų tikimybę, jog į naująsias vietas pateks vandeninis pelėsis. Net kelios sporos galėtų reikšti mirtį šiai besikuriančiai populiacijai.
Be to, kai kuriuos jaunus medelius jie tyčia pasodino vietovėse, kuriose gali kilti krūmynų gaisrai – „kad būtų galima likviduoti žinių apie jų reakciją ir gebėjimą pakęsti gaisrus spragas“, – teigia komanda.
Nors naujos populiacijos intensyviai stebimos, šios rūšies likimas laukinėje gamtoje toli gražu nėra užtikrintas. Jauni medeliai per metus užauga mažiau nei vieną centimetrą, todėl prireiks dešimtmečių, kol jie užaugs ir subrandins sėklas. Per tą laiką kai kurie iš jų gali išauginti atžalas – tačiau kada jie pradės daugintis tokiu būdu, kol kas nežinoma.
Tikėtina, kad gaisrai ir kitos su klimatu susijusios problemos – pavyzdžiui, sumažėjęs kritulių kiekis – artimiausiais metais trukdys atkurti augalus. Mokslininkai mano, kad jų pastangos truks kelias kartas: per ateinančius dešimtmečius jų vietą turės užimti nauji žmonės.
„Kad būtų sėkmingos, perkeltos populiacijos turi tapti savarankiškomis, o etalonas – antros kartos sodinukų atsiradimas, – sako tyrėjai. – Atsižvelgiant į lėtą volemio pušų augimą ir brendimą laukinėje gamtoje, tikėtina, kad tai užtruks daug dešimtmečių – jei ne šimtmečių. Atsižvelgiant į prognozuojamą gaisrų ir sausrų dažnėjimą ir stiprėjimą dėl klimato kaitos – bene dviejų didžiausių grėsmių šioms populiacijoms – jų ilgalaikis saugumas toli gražu nėra garantuotas.“
Parengta pagal „Live Science“.
