Biotechnologijų bendrovės „Memel Biotech“ vadovė Agnė Vaitkevičienė teigia, kad vis didesnis Lietuvos indėlis į mokslinius tyrimus bei plėtrą demonstruoja Lietuvos siekį tapti viena pagrindinių Europos biotechnologijų sektoriaus žaidėjų.
„Lietuvos bendrų investicijų į mokslinius tyrimus ir plėtrą (MTEP) intensyvumas, lyginant su šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) verte, viršija 20 proc., o tai Lietuvai užtikrina trečią vietą pasaulio žemėlapyje biotechnologijų sektoriuje. Pagal šiuos duomenis pirmauja tik Belgija ir Šveicarija, kurių MTEP intensyvumas yra 10 proc. didesnis nei Lietuvos. Žemiau mūsų valstybės rikiuojasi ne tik JAV ar Ispanija, bet ir Norvegija, Kanada. Mažiausią, tai yra, nesiekiantį 5 proc. intensyvumą fiksuoja Austrija, Latvija, Čekija ir Lenkija. Būtent šie rodikliai geriausiai ir atskleidžia, kur biotechnologijų sektorius gali klestėti, o kur jo galimybės yra dar neišnaudojamos“, – sako A.Vaitkevičienė.
Mokslininkė pabrėžia, kad Lietuva turi visas galimybes tapti Europos biotechnologijų sektoriaus centru.
„Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Lietuva tampa vis patrauklesnė tiek investuotojams, tiek veiklą pradedantiems startuoliams – didelė vertė ekosistemoje. Tai – mokslo įstaigos, ugdančios aukštos kvalifikacijos specialistus, sklandus biotechnologijų sektoriaus bendradarbiavimas su inovacijas kuriančiomis bendrovėmis, valdžios kryptingas gyvybės mokslų srities ateities matymas bei įstatyminė bazė. Visa tai yra vienoje mažoje valstybėje ir veikia kaip vienas vienetas, ko ir reikia sparčiam biotechnologijų sektoriaus augimui“, – sako A.Vaitkevičienė.
Kalbėdama apie Lietuvos biotechnologijų rinką, bendrovės atstovė primena, kad sektoriaus augimas pastebimas jau daugiau nei dešimtmetį. 2019 m. bendros sektoriaus pajamos pirmą kartą perkopė 1 mlrd. eurų, 2020 m. jos jau siekė 1,9 mlrd. eurų, o 2021-aisiais sudarė 2,6 mlrd. eurų.
„Lietuva yra užsibrėžusi, kad biotechnologijų kuriama vertė iki 2030 m. pasiektų 5 proc. nuo BVP, tad būtumėme antra valstybė pasaulyje, pasiekusį šį rezultatą po Singapūro. Kartu, tai labai aiškiai indikuoja, kad šalyje biotechnologijų sektorius tik augs, o mes žengiame koja kojon su progresyviausiomis valstybėmis, kuriose naujausi gydymai ir terapijos tampa vis labiau prieinamos ir mūsų šalies pacientams. Biotechnologijos yra akivaizdi Lietuvos stiprioji pusė“, – teigia A.Vaitkevičienė.
Tendencijos pasaulyje
Įmonės atstovė pabrėžia, kad valstybės parama ir kryptingos šios srities plėtros strategijos įgyvendinimas yra vieni iš svarbiausių faktorių, auginant biotechnologijų sektorių visame pasaulyje.
„Biotechnologijų rinka sulaukia daug palaikymo iš įvairių šalių vyriausybių, nes tai perspektyvus ir gyvybiškai svarbus visuomenei sektorius. Prie jo augimo stipriai prisideda efektyviau modernizuota reguliavimo sistema bei tobulinama inovatyvių vaistų kompensavimo politika. Be to, didėjantis individualizuotos medicinos įsitvirtinimas ir retų vaistinių preparatų poreikis atveria naujus kelius biotechnologijų taikymui bei skatina novatoriškų biotechnologijų bendrovių antplūdį“, – esmines biotechnologijų rinkos augimo priežastis išskiria A. Vaitkevičienė.
Šalia to, ekspertė išskiria ir didelį genų inžinerijos preparatų klinikinių tyrimų indėlį, kurių mastai su kiekvienais metais tik didėja.
„Regeneracinės medicinos aljanso duomenimis, 2021 m. ląstelinę ir genų terapiją plėtojančios bendrovės visame pasaulyje pritraukė daugiau nei 23,1 mlrd. JAV dolerių investicijų – t. y. apie 16 proc. daugiau nei 2020 m., kai bendra investicijų suma siekė 19,9 mlrd. JAV dolerių. Be to, teigiamos įtakos biotechnologijų rinkai turi ir pirmosios genų terapijos „Casgevy“ patvirtinimas tiek Jungtinėje Karalystėje, JAV, tiek Europoje“, – teigia biotechnologė.
A.Vaitkevičienė taip pat akcentuoja, kad CRISPR technologijos pritaikymas medicinoje ir toliau intensyvės, o tai turės teigiamos įtakos viso sektoriaus plėtrai bei dar didesnėms galimybėms.
Nauji gydymo būdai ir pažangiausių technologijų taikymas
Anot įmonės atstovės, biotechnologijų paklausą stipriai didins ir atrandami vis naujesni gydymo būdai kovojant su lėtinėmis ligomis.
„Didžiausios įmonės intensyviai tiria ir kuria produktus skirtus gydyti vėžį, diabetą, beveik visų formų artritą, Parkinsoną, Alzhaimerį bei įvairias širdies, kraujagyslių ligas. Stipraus proveržio tikimasi ir kamieninių ląstelių, DNR redagavimo srityje. Technologinė pažanga, didėjanti biologinių vaistų paklausa bei dėmesys individualizuotų vaistų kūrimui lems augančią viso biotechnologijų sektoriaus rinką“, – tikina ji.
A.Vaitkevičienės teigimu, prie spartaus sektoriaus augimo taip pat prisidės ir diegiamos inovacijos, kurios ne tik atveria didesnes galimybes, tačiau ir užtikrina spartesnę proceso eigą.
„Kuo toliau, tuo labiau biotechnologijų sektoriuje yra pritaikomos pažangiausios technologijos – kaip dirbtinis intelektas, mašininis mokymasis. Šios inovacijos prisideda prie greitesnio bei tikslesnio ligų diagnozavimo ir geriausių gydymo būdų paieškų. Taip pat padeda ne tik valdyti didelius duomenų kiekius, tačiau jais dalintis su viso pasaulio mokslininkų bendruomene, taip užtikrinant geresnius sveikatos priežiūros rezultatus. Sėkmingas technologijų diegimas ir toliau ženkliai prisidės prie didėjančio biotechnologijų sektoriaus proveržio“, – neabejoja ekspertė.
Lietuvos biotechnologų asociacijos (LithuaniaBIO) duomenimis, šiuo metu vienas privataus Lietuvos biotechnologijų sektoriaus darbuotojas apytiksliai generuoja 0,95 mln. eurų pajamų. A.Vaitkevičienės teigimu, per artimiausius penkerius metus valstybei įgyvendinus užsibrėžtą gyvybės mokslų sektoriaus strategiją pasiekti 5 proc. nuo BVP, šalyje bus pastebimas ryškus jo augimas – tiek pritrauktomis investicijomis, augančiomis pajamomis, tiek didėjančiu darbuotojų skaičiumi.
