Vilkų, kaip ir kitų gyvūnų, populiacija Ukrainos Černobylio zonoje išaugo nuo tada, kai ši teritorija buvo apleista po 1986 m. branduolinės katastrofos. Kadangi žmonių čia nebuvo, laukiniai gyvūnai galėjo gyventi netrukdomi žmogaus veiklos.
Tačiau mėgaudamiesi šia laisve, gyvūnai susiduria su akivaizdžia radiacijos problema – juk būtent dėl to žmonės ir pasitraukė.
Norėdama suprasti, kaip šie gyvūnai išgyvena veikiami radiacijos, Prinstono universiteto (JAV) evoliucinės biologijos ir ekotoksikologijos specialistė Cara Love dešimtmetį tyrinėjo Černobylio vilkus.
2014 m. C. Love su kolegomis nuvyko į Černobylio zoną ir paėmė vilkų kraujo mėginius – kad išsiaiškintų jų organizmo reakciją į vėžį sukeliančią radiaciją. Kai kuriems vilkams taip pat buvo uždėti antkakliai su pritvirtintu radijo siųstuvu, kad būtų galima surinkti informaciją apie jų buvimo vietą ir radiacijos poveikį.
„Mes realiuoju laiku matuojame, kur jie yra ir kiek radiacijos jie gauna“, – pasakoja C. Love.
Tyrimai parodė, kad vilkai Černobilio zonoje kiekvieną savo gyvenimo dieną patiria daugiau nei 11,28 miliremo radiacijos – tai daugiau nei šešis kartus viršija žmonėms leistiną normą.
Tyrėjai taip pat pažymėjo, kad vilkų imuninė sistema yra pakitusi – panašiai kaip pacientų, kuriems dėl vėžio taikomas radiacinis gydymas. Be to, genetinė analizė rodo, kad vilkų genomo dalyse susiformavo tam tikras atsparumas vėžiui.
Kaip lrytas.lt jau rašė anksčiau, panašios išvados padarytos ir apie pusiau laukinius šunis, gyvenančius Černobylio zonoje. 2023 m. mokslininkai nustatė, kad Černobylyje laisvėje gyvenantys šunys genetiškai skiriasi nuo kitur pasaulyje gyvenančių naminių šunų.
C. Love tikisi, kad gautus rezultatus pavyks panaudoti nustatant apsaugines mutacijas, kurios padidintų žmonių galimybes įveikti vėžį.
