1963 m. archeologų aptiktą vadinamąjį Villenos lobį iš viso sudaro 59 buteliai, dubenys ir juvelyriniai dirbiniai, išskirtinai pagaminti iš aukso, sidabro, gintaro ir geležies.
Tačiau atradę lobį žvyro karjere Alikantės provincijoje, mokslininkai pastebėjo keletą įdomių detalių. Tuo metu jie apibūdino, kad daiktai pagaminti iš „tamsaus švino metalo. Kai kuriose vietose jis blizga ir yra padengtas į geležį panašiu oksidu, kuris dažniausiai yra sutrūkinėjęs“, – rašo Ispanijos laikraštis „El País“.
Nauji tyrimai atskleidė, kad geležis, naudota dviejuose artefaktuose, buvo gauta iš meteorito, nukritusio į Žemę maždaug prieš 1 mln. metų, teigiama gruodžio 30 d. žurnale „Trabajos de Prehistoria“ paskelbtame tyrime.
Atlikdami naująjį tyrimą mokslininkai ištyrė du geležies dirbinius: C formos apyrankę ir tuščiavidurę sferą, kurios paviršius padengtas aukso plėvele, ir kas kadaise galėjo puošti kalavijo rankenos galą. Abu daiktai buvo pagaminti 1400–1200 m. pr. m. e.
„Ryšys tarp aukso ir geležies yra svarbus, nes abu elementai turi didelę simbolinę ir socialinę vertę, – pasakoja vyresnysis tyrimo autorius ir Ispanijos istorijos instituto mokslininkas Ignacio Montero Ruizas. – Šiuo atveju [artefaktai] tikriausiai buvo ... paslėptas lobis, kuris galėjo priklausyti visai bendruomenei, o ne vienam asmeniui. Šiuo istoriniu laikotarpiu Pirėnų pusiasalyje nebuvo karalysčių“.
Naudodami masių spektrometriją – metodą, kuriuo matuojamas molekulių masės ir krūvio santykis – tyrėjai išmatavo geležies ir nikelio lydinio pėdsakus, kurie buvo panašūs į tuos, kurie randami meteorinėje geležyje.
Atsižvelgiant į tai, kad artefaktų sudėtis yra labai panaši, „abu objektai galėjo būti iš to paties meteorito“, sako I. Montero Ruizas.
„Geležies technologija visiškai skiriasi nuo vario pagrindu sukurtos metalurgijos ir nuo tauriųjų metalų (aukso ir sidabro), – teigia jis. – Taigi, žmonės, pradėję dirbti su meteoritine geležimi (o vėliau su žemiškąja geležimi), turėjo išradinėti ir kurti naujas technologijas.“
Jis pridūrė, kad „įdomu“ stebėti, kaip kultūros diegė naujoves, susijusias su naujomis technologijomis, pažymėdamas, kad „eksperimentavimas ir smalsumas buvo šių praeities visuomenių dalis“.
Nors tyrėjai vis dar nėra tikri, kas tiksliai pagamino šiuos objektus, jie žino, kad tai pirmieji ir seniausi Iberijos pusiasalyje rasti meteoritinės geležies objektai.
Artefaktai taip pat suteikia naujų žinių apie vėlyvojo bronzos amžiaus metalurgijos praktiką. Vieninteliai žinomi pirmojo tūkstantmečio pr. m. e. artefaktai, kurių sudėtyje yra meteorinės geležies, yra 900 m. pr. m. e. strėlės antgalis, rastas Mörigene (Šveicarija) – ir keli maždaug 800 m. pr. m. e. radiniai iš Lenkijos.
Iš kur atkeliavo šio lobio artefaktai, kol kas neaišku.
„Vienas iš variantų – [jie] atkeliavo iš rytinės Viduržemio jūros regiono dalies, kur žinomi kiti panašūs daiktai (pavyzdžiui, durklas ir kiti objektai iš [faraono] Tutanchamono kapo), – teigia I. Montero Ruizas. – Neturime argumentų, patvirtinančių vietinę gamybą – nes kitos Europoje rastos meteoritinės geležies chronologija yra vėlesnė (Lenkijoje ar Šveicarijoje).“
Šis lobis dabar yra Ispanijos Vilerbano archeologijos muziejaus kolekcijos dalimi, rašo „Live Science“.
