„Tai skiriasi nuo to, ką paprastai matome megalitiniuose kapuose, – sako Švedijos Geteborgo universiteto archeologas ir naujojo tyrimo apie radinį pagrindinis autorius Karlas-Göranas Sjögrenas. – Paprastai trūksta mažesnių pėdų ir rankų kaulų.“
Tyrėjai daro prielaidą, kad trūkstami kaulai gali būti susiję su to meto ir vietos tradicijomis, tačiau jie negali būti tikri. „Nežinome, ar tai susiję su laidojimo ritualais, ar kas už to slypi“, – teigia mokslininkas.
Kaip nurodoma tyrime, paskelbtame 2023 m. gruodžio 22 d. žurnale „Journal of Neolithic Archaeology“, akmeninė kamera buvo rasta 2023 m. vasarą Tiarpo kaime netoli Falköpingo miesto – maždaug už 114 km į šiaurės rytus nuo Geteborgo.
Archeologai kamerą aptiko kasinėdami dolmeną – priešistorinę kapavietę iš kelių didelių akmenų.
Tūkstančiai tokių statinių rasta visoje Europoje, taip pat ir kitose pasaulio vietose, įskaitant Vakarų Sacharą ir Korėją. Daugelis jų datuojamos vėlyvuoju neolitu, maždaug 5000 metų – paskutiniuoju akmens amžiaus etapu prieš žmonėms pradedant lydyti varį, bronzą ir kitus metalus, bet jau pradėjus taikyti ankstyvuosius žemės ūkio ir gyvūnų prijaukinimo metodus.
Archeologai teigia, kad Tiarpo dolmenas buvo pastatytas maždaug 3500 m. pr. m. e. ir yra vienas ankstyviausių šalyje – nors Švedijoje yra duomenų apie dar ankstyvesnius palaidojimus, įskaitant vieną, kuriam gali būti iki 8000 metų.
Senoviniai kaulai
Laidojimo kameroje tyrėjai aptiko mažiausiai 12 žmonių, įskaitant kūdikius ir senelius, rankų ir kojų kaulų, šonkaulių fragmentų ir dantų – tačiau labai mažai kaukolių ir stambesnių kaulų: pavyzdžiui, šlaunikaulių ir rankų kaulų.
Archeologai teigia, kad kapavietė buvo neliečiama nuo akmens amžiaus, todėl atrodo, kad trūkstami kaulai buvo pašalinti, kai žmonės buvo palaidoti arba netrukus po to. Nors komanda dar negali nustatyti, kaip tiksliai šie neolito žmonės mirė, bet ant palaidotų kaulų nėra jokių smurto žymių.
„Nepastebėjome jokių palaidotų žmonių sužalojimų, todėl nemanome, kad tai susiję su smurtu, – sako K-G. Sjögrenas. – Tačiau mes toliau tiriame jų DNR ir tai parodys, ar jie sirgo kokiomis nors ligomis“. DNR tyrimai taip pat turėtų parodyti, ar kape palaidoti žmonės buvo susiję.
„Preliminarūs DNR rezultatai rodo, kad kauluose esanti DNR yra gerai išsilaikiusi, – teigia mokslininkas. – Tai reiškia, kad galėsime atkurti kape palaidotų žmonių giminystės ryšius, ir šiuo metu prie to dirbame.“
Falköpingo regionas garsėja daugybe neolitinių kapų, kuriuose yra akmeninės laidojimo kameros, į kurias patenkama siaurais praėjimais. Tačiau naujai atkastas dolmenas yra senesnis už juos.
„Jis yra maždaug 200–150 metų senesnis už kapavietes su praėjimais, todėl tai yra vienas seniausių akmeninių laidojimo rūsių Švedijoje ir visoje Skandinavijoje“, – teigia K-G. Sjögrenas.
Ankstyvieji žemdirbystės metodai šį regioną pasiekė maždaug 500 metų anksčiau, nei buvo pastatyta Tiarpo kapavietė – todėl tikėtina, kad čia palaidoti žmonės buvo žemdirbiai. Cheminė kaulų analizė taip pat rodo, kad šie asmenys gyveno tam tikro tipo agrarinėje visuomenėje.
„Jie gyveno augindami grūdus, laikydami gyvulius ir vartodami pieno produktus“, – apibendrina mokslininkas.
Parengta pagal „Live Science“.
