Žmonės nuo seno nekreipia dėmesio į savo nosį – net Darwinas teigė, kad žmonių uoslė yra „itin menka“. Pasak Vokietijos Diuseldorfo Heinricho Heinės universiteto biologinės psichologės Bettinos Pause, viena iš priežasčių gali būti ta, kad socialinė uoslė vyksta už mūsų sąmoningo dėmesio ribų.
„Vienintelis dalykas, kurį galiu žinoti apie šį pokalbį, yra tai, kad keičiasi mano kūno pojūtis, – sako ji. Vis dėlto atrodo, kad žmonės gana gerai sugeba atsirinkti kito žmogaus kūno kvapą. Vieno tyrimo metu nustatyta, kad paspaudę ranką tos pačios lyties žmonėms, žmonės refleksyviai uostinėjo savo dešinę ranką daugiau nei du kartus dažniau nei prieš pasisveikinimą.
Įkvėpdami aplinkinių žmonių kūno kvapus gauname nemažai informacijos: galime atpažinti savo gimines, nustatyti, kas yra genetiškai susiję, ir nustatyti potencialius draugus (dažniausiai renkamės draugus, kurie genetiškai panašūs į mus, ir kurių kūno kvapas panašus). Vieno tyrimo metu dauguma jaunų motinų, praleidusios kartu vos 10 minučių, sugebėjo atpažinti savo kūdikį pagal kvapą – o naujagimiai taip pat gali atpažinti savo motiną.
Tuo tarpu suaugę žmonės pagal kūno kvapą gali atpažinti identiškų dvynių poras – net jei broliai ir seserys gyvena atskirai. 2022 m. atliktame tyrime Weizmanno mokslo instituto mokslininkams pavyko nuspėti, kurie savanoriai susidraugaus, tiesiog palyginus jų kūno kvapą – šią užduotį atliko ir žmonės, ir elektroninė nosis.
Mokslininkai nustatė, kad žmonės, kurių kvapai buvo panašūs, dažniau mėgavosi bendravimu ir teigė, kad iš karto pajuto tarpusavio ryšį. Tai siejasi su ankstesniais tyrimais, rodančiais, kad pasąmoningai renkamės draugus, turinčius bendrų genų.
Dar daugiau, jei kalbėtume su žmogumi, kuris jaučiasi laimingas, tikėtina, kad jo dabartinę emocinę būseną aptiktume per nosį pasiekiančius kvapus. Vieno Nyderlanduose atlikto eksperimento metu savanoriai žiūrėjo linksmus vaizdo įrašus, o pažastyse laikė sugeriančius įklotus. Vėliau, kai kita grupė uostė įklotus, jų veido raumenų aktyvumo matavimai atskleidė, kad ir jų nuotaika pagerėjo: šypsenoje naudojami raumenys labiau judėjo.
Tačiau kūno kvapu galima perduoti ne tik džiugius jausmus. 2020 m. B. Pause ir kolegų atliktas tyrimas parodė, kad moterų smegenys stipriau reagavo užuodusios vyrų, žaidusių agresyvų konkurencinį žaidimą, prakaito kvapą – palyginti su vyrų, kurie ką tik mėgavosi ramiu konstravimo žaidimu, kvapais.
Pasirodo, kad moterys taip pat pasirodė esančios ypač jautrios kvapams, kurie signalizavo apie vyrų nerimą. Pajutusios tokius kvapus, jos labiau vengė rizikos ir mažiau pasitikėjo. „Nerimas yra signalas: prašau, man reikia pagalbos“, – sako B. Pause. Tai, jos nuomone, gali paaiškinti, kodėl moterys labiau jaučia nerimo kvapą – istoriškai susiklosčius sunkioms situacijoms, būtent moterys rūpinosi jaunais ir silpnais žmonėmis. Tokie evoliuciniai ryšiai taip pat galėtų paaiškinti, kodėl moterys, kurių nosis yra įžvalgesnė, geriau atlieka empatijos testus – kaip atskleidė nedidelis 2022 m. tyrimas, kurį atliko B. Pause ir jos kolegos.
Apskritai atrodo, kad jautri nosis yra privalumas, stiprinantis mūsų giliai socialinį gyvenimą. Tie, kurie galėjo geriau atskirti kasdienius kvapus, taip pat deklaravo patiriantys mažiau vienišumo, teigiama 2020 m. tyrimo, kuriame dalyvavo 221 savanoris, išvadose.
Kituose eksperimentuose žmonės, turintys geresnį uoslės pojūtį, pasirodė turintys platesnį socialinį tinklą ir daugiau draugų – be to, jie dažniau susitikdavo su tais draugais. Tuo tarpu funkcinis smegenų magnetinio rezonanso tyrimas atskleidė, kad tos pačios smegenų grandinės gali būti susijusios ir su mūsų kvapo pojūčiu, ir su mūsų socialinio rato dydžiu.
Mokslininkai taip pat dar tik pradeda tiksliai nustatyti, kurios kūno kvapo cheminės medžiagos gali turėti įtakos socialiniams ryšiams. Viena iš tokių molekulių gali būti heksanalis, kuris skleidžia malonų šviežiai nupjautos žolės kvapą – ir, atrodo, didina pasitikėjimą žmonėmis.
Parengta pagal „Scientific American“ informaciją.
