Zosurabalpinas yra labai veiksmingas prieš karbapenemams atsparią bakteriją Acinetobacter baumannii, kurią Pasaulio sveikatos organizacija dėl didėjančio jos paplitimo ligoninėse priskiria prie prioritetinių patogenų.
Nuo A. baumannii gali mirti iki 60 proc. ja užsikrėtusių žmonių. Ji dažniausiai sukelia šlapimo takų, kvėpavimo takų ir kraujotakos infekcijas, galinčias sukelti sepsį. Bakterija sukelia apie 20 proc. infekcijų tokiose vietose kaip ligoninės, slaugos namai ar kitos panašios sveikatos priežiūros įstaigos.
Antibiotikai paprastai veikia įveikdami infekcines bakterijas supančią ląstelės sienelę ir pasiekdami viduje esančius gyvybiškai svarbius mechanizmus. A. baumannii yra klinikinis iššūkis, nes ji turi dvisluoksnę ląstelės sienelę, kas reiškia, kad antibiotikai turi įveikti abu sluoksnius, kad pasiektų gyvybiškai svarbų bakterijos viduje esantį mechanizmą ir sunaikintų bakterijas bei išgydytų infekciją.
Išimtis iš šios taisyklės yra penicilino pagrindo antibiotikai, kurių taikinys yra pačioje ląstelės sienelėje. Šie antibiotikai, vadinami karbapenemais, buvo išvesti iš penicilino praėjus maždaug 48 metams po to, kai jis buvo atrastas pirmą kartą – ir vis dar veikia taip pat.
Tačiau jie buvo išmaniai chemiškai modifikuoti, kad bakterijos negalėtų sėkmingai jiems atsispirti. Todėl jie yra labai svarbūs gydant tokias infekcijas, kaip A. baumannii sukeltos infekcijos. Tačiau A. baumannii išvystė gebėjimą skaidyti karbapenemus, todėl evoliuciškai įgijo pranašumą, kuris lėmė jos įsigalėjimą ligoninėse.
Zosurabalpinas
Šis naujos klasės antibiotikas – zosurabalpinas – yra labai veiksmingas prieš A. baumannii tiek laboratorijoje, tiek užsikrėtusių gyvūnų atvejais. Mokslininkai ištyrė zosurabalpiną prieš daugiau kaip 100 A. baumannii mėginių, paimtų iš šia infekcija sergančių pacientų.
Tyrėjų grupė nustatė, kad zosurabalpinas gali sunaikinti visas šias bakterijų atmainas. Jis taip pat galėjo naikinti A. baumannii užsikrėtusių pelių kraujotakoje esančias bakterijas, neleisdamas gyvūnams susirgti sepsiu.
A. baumannii geba gaminti toksiną, vadinamą lipopolisacharidu, kurį ji naudoja žmonėms užkrėsti ir kurį paprastai įterpia į savo išorinę ląstelės sienelę. Zosurabalpinas veikia blokuodamas molekulinę mašiną, vadinamą LptB2FGC, kuri perneša lipopolisacharido toksiną iš vidinio barjero į išorinį.
Dėl to toksinas kaupiasi bakterijos viduje, todėl A. baumannii ląstelės žūsta. Iš esmės bakterijos išsitraukia savo pačių granatos kaištį – tačiau zosurabalpinas neleidžia joms mesti pačios granatos.
Šis LptB2FGC mechanizmas A. baumannii atveju yra gana unikalus, jis turi tam tikrų privalumų ir trūkumų. Blogoji žinia yra ta, kad zosurabalpinas naikina tik A. baumannii infekcijas, o ne kitų rūšių bakterijų sukeltas infekcijas. Tai reiškia, kad gydytojai turėtų tiksliai diagnozuoti šia infekcija sergančius pacientus.
Tačiau didelis privalumas yra tas, kad sumažėja atsparumo antibiotikams atsiradimo tikimybė nes toks atsparumas gali atsirasti tik dėl A. baumannii, o ne dėl kitų rūšių bakterijų. Reikia tikėtis, kad tai pailginti šio vaisto efektyvaus naudojimo laiką.
Tyrėjai teigia, kad jau pastebėjo keletą vaisto taikinio – LptB2FGC – mutacijų. Tačiau atrodo, kad jos tik sumažina zosurabalpino veiksmingumą, o ne visiškai sustabdo jo veikimą.
Puiki žinia yra ta, kad tai pirmas kartas, kai antibiotikas veikia tokiu būdu. Tai suteikia mikrobiologams naują galimybę ieškoti būdų, kaip sunaikinti mūsų bakterinius priešus, kol jie nenužudė mūsų.
Šiuo metu atliekamas I fazės klinikinis tyrimas, kurio metu zosurabalpinas bus vartojamas sunkiomis ligomis užsikrėtusiems pacientams. Šie ankstyvieji bandymai su žmonėmis padės vaistą kuriančiai bendrovei „Roche“ išsiaiškinti bet kokį šalutinį vaistų poveikį ir galimą toksiškumą.
Svarbiausia – patikrinti, ar vaistas žmonėms veikia taip pat gerai, kaip ir pelėms – ir išsiaiškinti, ar bandomiesiems pacientams neatsiranda atsparumas antibiotikams.
Šiuo metu farmakologai dar tik pradeda kurti naujus antibiotikus, o nesėkmingų bandymų skaičius yra didelis – tačiau mokslininkai imasi šio iššūkio. Šis atradimas atveria dideles galimybes visai mokslo sričiai ir gyvybiškai svarbų gelbėjimosi ratą kovoje su antibiotikams atspariomis infekcijomis, rašo „The Conversation“.
