Kelių pastarųjų metų atradimai privertė iš naujo apmąstyti daugelį esminių dalykų, pavyzdžiui, kiek mūsų rūšiai metų – apie 300 000, o ne 200 000 – ir kokie iš tikrųjų buvo išnykę homininai, pavyzdžiui, neandertaliečiai.
2023 m. buvo ne mažiau įspūdingi: atradimų buvo gausu. Tačiau kadangi tai susiję su daugybe rūšių ir epochų, sunku įžvelgti juos siejančias bendras gijas. Vis dėlto, iš šios archeologinių radinių virtinės galima padaryti bent dvi išvadas.
Pirma – vis daugėja įrodymų, kad daugelį tariamai „pažangios“ elgsenos pavyzdžių, tokių kaip architektūra ir menas, galima atsekti daug seniau, nei manėme – dažnai iš homininų, kurie egzistavo anksčiau nei šiuolaikiniai žmonės. Antra – tai, kad labai neteisingai supratome lyčių vaidmenis priešistorinėse visuomenėse.
Senovės pasiekimai
Prie Kalambo krioklio Zambijoje mokslininkai po žeme rado rąstų, kurie akmeniniais įrankiais buvo suformuoti taip, kad tarpusavyje jungtųsi. Atrodo, kad jie kadaise buvo didesnio statinio, galbūt pastato, dalis. Stebina tai, kad statinys yra 476 000 metų senumo – tai reiškia, kad jis pastatytas prieš beveik 200 000 metų iki mūsų rūšies – Homo sapiens – išsivystymo.
Išnykę homininai taip pat sugebėjo įsikurti ekstremaliose vietose. Pavyzdžiui, dabar žinome, kad tokie homininai kaip denisoviečiai prieš 200 000 metų gyveno Tibeto kalnyne – tai paneigia seną nuomonę, kad šiuolaikiniai žmonės čia apsigyveno tik maždaug prieš 3600 metų.
Atrodo, kad meną taip pat išrado senesni homininai. Jau turėjome įrodymų, kad neandertaliečiai piešė ant urvų sienų, o 2023 m. La Roche-Cotard urve Prancūzijoje buvo rasta daugiau neandertaliečių meno kūrinių. Dar ankstesnės rūšys, pavyzdžiui, Homo erectus, taip pat galėjo kurti meną, pavyzdžiui, raižyti raštus ant kriauklių.
Bene daugiausia ginčų šioje srityje kelia teiginys, kad Homo naledi kūrė meną. H. naledi gyveno maždaug prieš 250 000 metų, tačiau jų smegenys buvo gana mažos, būdingos senesniems homininams, todėl remiantis paleoantropologijos dogmomis, jie negalėjo imtis sudėtingų veiksmų.
Nepaisant to, Pietų Afrikoje esanti Kylančios žvaigždės (angl. Rising star) urvų sistemoje, kur buvo rasti H. naledi palaikai, tyrėjai ant urvų sienų rado įbrėžimų, kurie, atrodo, yra raižiniai, tačiau jų dar negalima tiksliai datuoti. Jie taip pat teigia radę įrodymų, kad H. naledi urve laidojo savo mirusiuosius. Apie šiuos teiginius buvo sukurtas „Netflix“ dokumentinis filmas „Cave of Bones“ (liet. „Kaulų urvas“).
Vis dėlto, šie teiginiai yra prieštaringi. Daugelis tyrėjų teigia, kad iki šiol pateikti įrodymai yra visiškai nepakankami tokiems teiginiams pagrįsti.
Nors norint patvirtinti tokius teiginius, iš tiesų reikia daugiau įrodymų, tačiau orientavimasis į H. naledi mažas smegenys kaip priežastį, kodėl šie homininai negalėjo kurti meno, taip pat gali būti klaidingas. Paleoantropologai susikoncentravo ties smegenų dydžiu – nes tai buvo tai, ką jie galėjo matyti: jei turite tik skeletus, tuomet viskas, ką žinote apie smegenis, yra jų formos ir dydžiai. Tačiau kitos savybės, pavyzdžiui, vidinė smegenų sandara, neabejotinai yra ne mažiau svarbios ir gali paaiškinti, kaip tokios rūšys kaip H. naledi būtų galėjusios atlikti sudėtingus dalykus, nors jų smegenys buvo mažos.
Tam tikra prasme neturėtume stebėtis, kad tiek daug tokių elgsenos modelių atsirado iš senesnių, išnykusių homininų. Evoliucija paprastai vyksta palaipsniui – pavyzdžiui, pirmieji paukščiai nemokėjo skraidyti.
Mintis, kad kažkuriuo mūsų evoliucijos laikotarpiu staiga labai išaugo intelektas ir kūrybiškumas, iš esmės nėra absurdiška: kartais sistema pasiekia kritinį tašką ir pradeda sparčiai keistis. Tačiau niekada nebuvo tiek daug įrodymų, kad žmogaus evoliucija vyko būtent taip. Atrodo, kad Homo erectus, neandertaliečiai ir daugelis kitų žmonių padėjo pamatus mūsų rūšies gebėjimams.
Alternatyvios visuomenės
Vienaip ar kitaip, H. naledi istorija yra pavyzdys, kaip leidome savo išankstinėms nuostatoms trukdyti įrodymams, teigia „New Scientist“. Tas pats pasakytina ir apie mūsų įsivaizdavimus apie lyčių vaidmenis priešistorės laikotarpiu. Archeologiją išrado visuomenės, kuriose egzistavo seksistinės idėjos, ir tos idėjos prasiskverbė į tyrimus. Dabar mokslininkai bando tai ištaisyti, ir 2023 m. buvo žengti svarbūs žingsniai.
Bene dramatiškiausias iš jų buvo „vyro medžiotojo“ mito sugriovimas. Dešimtmečius buvo propaguojama idėja, kad daugumoje priešistorinių visuomenių vyrai eidavo medžioti, o moterys likdavo namuose. Tačiau birželyje paskelbtoje metaanalizėje surinkti duomenys apie kelias dešimtis medžiotojų visuomenių ir nustatyta, kad 80 proc. jų moterys medžiojo. Be to, paaiškėjo, kad senovinis ieties metimo įrankis, vadinamas ietisvaide (arba atlatlu), leido moterims mėtyti akstis (iečių rūšis) tokiu pat greičiu kaip ir vyrams.
Taip pat vis dažniau pastebima įrodymų, kad senovės visuomenėse moterys užėmė galios pozicijas. Pavyzdžiui, vikingų karalienė Thyra galėjo padėti suvienyti Daniją 900 m. Taip pat ištyrus dantų baltymus, paaiškėjo, kad maždaug prieš 4000 metų gyvenusi Iberijos regiono lyderė iš tiesų buvo moteris.
Kuo daugiau sužinome apie praeities visuomenes, tuo labiau mūsų išankstinės nuostatos apie tai, kokia visuomenė „turi būti“, pasirodo esančios klaidingos. Nelygybė, autoritarizmas ir patriarchatas nėra neišvengiami, tai – pasirinkimai, o priešistorė rodo, kad galime rinktis kitaip, rašo „New Scientist“.
