Ilgą laiką daugiausia dėmesio buvo skiriama motinos sveikatai prieš pastojant – nes ji yra esminis nėštumo ir vaiko raidos veiksnys. Alkoholio vartojimas prieš nėštumą ir nėštumo metu visada kėlė didelį susirūpinimą, nes jis siejamas su vaisiaus alkoholiniu sindromu (VAS), kuris lemia pakitusius veido bruožus, mažą naujagimio svorį ir (arba) ūgį, dėmesio sutelkimo ir hiperaktyvumo problemas bei prastą koordinaciją. Atsakomybė už tai, kad vaikas išvengtų VAS, visada teko moterims – ir tik pastaruoju metu atkreiptas dėmesys į alkoholio vartojimą iš tėvo pusės kaip į veiksnį, galintį prisidėti prie VAS.
Tyrimai parodė, kad spermoje yra daug epigenetinės informacijos, kuri gali būti pakeista dėl įvairių stresą sukeliančių veiksnių, įskaitant alkoholį. Dabar Teksaso „A&M“ universiteto mokslininkai atliko naują tyrimą, kuriame nagrinėjo alkoholio vartojimo poveikį spermai, jo sukeliamus epigenetinius pokyčius ir jų trukmę.
„Daugelį metų iš tikrųjų nebuvo svarstomas vyrų alkoholio vartojimas kaip VAS sukeliantis veiksnys. Per pastaruosius penkerius-aštuonerius metus pradėjome pastebėti, kad yra tam tikros sąlygos, kai tėvo alkoholio vartojimas turi labai stiprią įtaką vaisiui ir vaisiaus vystymuisi. Šiuo tyrimu norėjome išsiaiškinti, per kiek laiko alkoholio spermai daromas poveikis išnyksta. Manėme, kad tai bus palyginti greitas grįžimas į normalią būseną, tačiau taip nebuvo. Procesas užtruko daugiau nei mėnesį“, – sakė tyrimo autorius Michaelas Goldingas.
JAV, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, dauguma vyrų vartoja alkoholį. Ankstesnių tyrimų rezultatai, kalbant apie alkoholio vartojimo poveikį vyrų vaisingumui, prieštaringi: vieni rodo nedidelį alkoholio vartojimo poveikį vaisingumo sumažėjimui, kiti – jokio pastebimo poveikio. Dabartiniame tyrime mokslininkai panaudojo peles, kad dar kartą ištirtų alkoholio poveikį spermos epigenomui.
Jie 10 savaičių davė pelių patinams 6 proc. arba 10 proc. stiprumo alkoholio, po to keturias savaites nutraukė jo vartojimą ir naudodami RNR sekoskaitą, ištyrė genų raiškos modelius vyro lytinių organų sėklidžių sėkliniuose vamzdeliuose, kuriuose saugoma sperma. Kontrolinė pelių grupė buvo veikiama tik vandeniu.
Tyrėjai pastebėjo, kad lėtinis alkoholio poveikis sukėlė genetinių takų, susijusių su mitochondrijų funkcija, oksidaciniu stresu ir bendruoju atsaku į stresą, pokyčius sėklidžių sėkliniuose vamzdeliuose, kurie išliko mėnesį po to, kai nustota vartoti alkoholį.
„Abstinencijos metu kepenys patiria nuolatinį oksidacinį stresą ir siunčia signalą visam vyro organizmui, – sakė M. Goldingas. – Reprodukcinė sistema interpretuoja šį signalą ir sako: „O, mes gyvename aplinkoje, kurioje yra tikrai stiprus oksidacinis stresorius. Turiu užprogramuoti palikuonis, kad jie sugebėtų prisitaikyti prie tokios aplinkos“.
Tyrėjai įtaria, kad šie alkoholio sukelti pokyčiai gali sukelti tokias problemas kaip VAS – ir pažymi, kad nebūtina pernelyg daug vartoti alkoholio, kad žmogaus organizmas patirtų stresą dėl abstinencijos.
„Mūsų naudojamuose modeliuose net ir tris-keturis kartus per savaitę po darbo išgertas alus gali sukelti toką organizmo rekciją nustojus vartoti alkoholį, – sakė M. Goldingas. – Galbūt nesijaučiate neblaivūs, tačiau jūsų organizme vyksta cheminiai pokyčiai“.
Mokslininkai tikisi, kad jų išvados pakeis požiūrį į tai, kas atsakingas už alkoholio sukeltus apsigimimus, ir nuims dalį kaltės nuo moterų.
„Su klausimu „Ar nėštumo metu gėrėte?“ siejama psichologinė trauma“, – teigė M. Goldingas. –Gydytojams taip pat sunku kalbėti apie tai. Tačiau jei jie to nedaro, VAS iš karto nediagnozuojama, o vaikas gali nesulaukti reikiamos pagalbos ir gauti ją tik vyresniame amžiuje.“
Labai svarbu, kad poros, planuojančios kurti šeimą, žinotų, kiek iš anksto reikia nutraukti alkoholio vartojimą, kad būtų išvengta apsigimimų. Remdamiesi tyrimo išvadomis, mokslininkai rekomenduoja vyrams prieš bandant susilaukti kūdikio, kad būtų tikri, nustoti vartoti alkoholį likus trims mėnesiams.
„Norint gauti tvirtą atsakymą, dar reikia daug dirbti, tačiau žinome, kad sperma gaminasi 60 dienų, o žmogaus organizmas patirtų stresą dėl abstinencijos – mažiausiai mėnesį, – sakė M. Goldingas. – Taigi, mano vertinimu, reikėtų laukti bent tris mėnesius.“
Tyrimas paskelbtas žurnale „Andrology“.
Parengta pagal „New Atlas“.
