Spalvingi debesys, vadinamieji poliarinės stratosferos debesys (PSC), buvo pastebėti aukštai danguje virš Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Aliaskos ir net Škotijos pietuose. Jie pradėjo ryškėti gruodžio 18 d. ir aiškiai matėsi iki gruodžio 20 d., rašo Spaceweather.com. Gruodžio 21 d. taip pat pastebėta keletas mažesnių, ne tokių ryškių debesų – tačiau atrodo, kad jie nyksta.
Lietuvė fotografė Ramunė Šapailaitė užfiksavo stulbinančias reto reiškinio nuotraukas virš Grano miesto pietų Norvegijoje. Jos nuotraukos atskleidžia vaivorykštinius PSC atspalvius ir jų vaivorykštinį blizgesį, kuris įkvėpė perlamutrinių debesų pravardę dėl jų panašumo į perlamutrą – medžiagą, randamą kai kurių moliuskų kiautuose, rašo „Live Science“.
„Dangaus stebėjimas yra vienas iš mano užsiėmimų, – portalui lrytas.lt pasakojo R. Šapailaitė (43 m.). – Įvairios debesų formos, šiaurės pašvaistės (pirmą kartą pamatyta prieš kokius 20 metų dar būnant Lietuvoje). O pažintis su perlamutriniais debesimis įvyko lygiai prieš 9 metus – gruodžio 22 d. – ir tada dar net nežinojau, kas tai yra. Bet mano būdas man neleidžia sėdėti ramiai, kol neišsiaiškinu, kas tai yra“.
Fotografė jau 12 metų gyvena ir dirba Norvegijoje, jos pagrindinė specialybė – avalynės technologė, ir šiuo metu moteris dirba 92 metus istoriją skaičiuojančioje Norvegijos įmonėje, kur ji yra produkto technologė ir atsakinga už kokybės valdymą.
„Stebiu temperatūrų judėjimą stratosferoje, tai lengviau nuspėti kada jie pasirodys“, – apie įamžintus retą reiškinį pasakojo lietuvė ir pridūrė, kad tai – jau ketvirtoji jos pažintis su šiuo gamtos reiškiniu.
„Kaip galima be fotografijos, kai pasaulis toks gražus? Fotografija man labiau bendravimo išraiška – nes rašinėlių rašymas niekad nebuvo mano stiprioji pusė. Anksčiau net ir į kiekvieną pasivaikščiojimą miške nešdavausi kamerą, dabar viską fiksuoju telefonu. Visus savo darbus publikuoju „Facebook“ ir „Instagram“, – pasakojo lietuvė.
R. Šapalaitės įamžintais vaizdais pasidalino „The Times“, „India Today“, „Live Science“, „Coast to Coast AM“, „Ciencia Mundo“ ir kiti naujienų šaltiniai bei tinklaraščiai.
Perlamutriniai debesys
Pasak Spaceweather.com, PSC susidaro dėl užsitęsusios neįprastai žemos temperatūros danguje.
PSC yra sudaryti iš mažyčių ledo kristalų, kurie laužia arba išsklaido saulės šviesą. Taip šviesa suskirstoma į atskirus bangų ilgius ir sukuriamas vaivorykštės efektas, kuris matomas nuo žemės.
Egzistuoja dviejų tipų PSC: I tipo, sudaryti iš ledo kristalų ir azoto rūgšties mišinio, kuris sukuria ne tokias įspūdingas spalvas ir yra susiję su ozono skylių susidarymu – ir II tipo, sudaryti iš grynų ledo kristalų, kurie sukuria ryškesnes spalvas. Neseniai virš Arkties susiformavę debesys buvo II tipo.
Tokios struktūros susidaro tik apatinėje stratosferoje, 15–25 km virš Žemės paviršiaus. Paprastai debesys nesusidaro taip aukštai atmosferoje, nes ji yra per sausa, tačiau esant itin žemai temperatūrai – žemesnei nei -85 laipsniai Celsijaus – plačiai išsidėsčiusios vandens molekulės pradeda jungtis į mažus ledo kristalus, kurie toliau jungiasi į debesis.
Stratosferos temperatūra Arktyje retai nukrenta žemiau ribos, reikalingos PSC susidarymui, todėl paprastai tokie debesys pastebimi tik keletą kartų per metus, žiemos mėnesiais. Ekstremalų šaltį, dėl kurio pastaruoju metu atsirado PSC, iš dalies galėjo sukelti dabartinis El Nino reiškinys, kuris gali turėti įtakos temperatūrai ašigalių zonose. Tačiau dėl to gali būti kalta ir žmogaus sukelta klimato kaita, rašo Spaceweather.com.
Ekspertai teigia, kad yra didelė tikimybė, jog per ateinančius kelis mėnesius Arktyje matysime ir daugiau PSC, rašo Spaceweather.com.
