„Robotas“ pavadintas HEAP (angl. Hydraulic Excavator for an Autonomous Purpose, liet. hidraulinis ekskavatorius autonominei paskirčiai), sukurtas 12 tonų sveriančio „vaikščiojančio“ ekskavatoriaus „Menzi Muck M545“, kurį modifikavo Ciuricho ETH mokslinių tyrimų instituto komanda, pagrindu. Tarp modifikacijų – GNSS navigacijos sistema, ant važiuoklės sumontuotas inercinis matavimo modulis, valdymo modulis ir LiDAR jutikliai kabinoje bei ant „rankos“.
Šį naujausią projektą HEAP pradėjo nuo statybų aikštelės skenavimo, jos 3D žemėlapio sudarymo – tada užfiksavo aikštelėje išverstų riedulių (kiekvienas kurių sveria kelias tonas) buvimo vietas. Tada robotas kėlė kiekvieną riedulį nuo žemės ir, naudodamas mašininio matymo (angl. machine vision) technologiją, vertino jo svorį, svorio centrą ir fiksavo trimatę formą.
Vėliau HEAP valdymo modulyje veikiantis algoritmas nustatė geriausią kiekvieno riedulio vietą – kad būtų galima pastatyti stabilią 6 m aukščio ir 65 m ilgio akmenų sieną, be jokio skiedinio.
HEAP ėmėsi statyti tokią sieną, ir per vieną statybų sesiją sukraudavo maždaug 20–30 riedulių. Pasak tyrėjų, maždaug tiek jų būtų pristatoma vienu reisu, jei akmenys būtų vežami iš kažkokios kitos vietos. Tiesą sakant, viena iš pagrindinių eksperimentinės sistemos savybių yra ta, kad ji leidžia naudoti vietinės kilmės riedulius ar kitas statybines medžiagas, todėl nereikia eikvoti energijos juos atvežant iš kitų vietų.
Tyrimo straipsnis neseniai buvo paskelbtas žurnale „Science Robotics“. Toliau pateiktame vaizdo įraše galite pamatyti, kaip HEAP krauna riedulius:
Parengta pagal „New Atlas“.
