Giulia Dominijanni iš Šveicarijos federalinio technologijų instituto Lozanoje su kolegomis sukūrė robotinę trečią ranką ir virtualią ranką VR aplinkoje, valdomą akių judesiais ir diafragmos susitraukimais. Bandymų metu 65 savanoriai galėjo sėkmingai atlikti įvairias užduotis, ir tai netrukdė jų normaliam kvėpavimui, kalbai ar regėjimui.
Skirtingai nuo protezų, skirtų žmonėms su amputuotomis galūnėmis ir kurie gali būti tvirtinami prie bigės bei naudoti esamas nervų jungtis su smegenimis, tokiems papildomiems prietaisams reikia visiškai naujų jungčių, todėl juos sunkiau sukurti, sako G. Dominijanni. Tačiau eksperimentai rodo, kad žmonių smegenys gali prisitaikyti prie šių prietaisų ir valdyti juos gana intuityviai.
„Šiuo metu man tai neblogai sekasi, – sako išradėja. – Valdymas tampa labai natūraliu. Pagal išsilavinimą esu inžinierė ir kiekvieną kartą, kai tenka lituoti, tai gana erzina. Norėčiau turėti kažką, ką galėčiau kontroliuoti ir išlaikyti daiktus vietoje“.
Komanda taip pat ištyrė, kaip galima būtų valdyti tokią ranką pasitelkiant atavistinius ausų raumenis, kuriais mūsų protėviai kadaise galėjo pasukti ausis, kad geriau girdėtų. Šie raumenys galėtų pakeisti valdymą diafragma arba jį papildyti. „Ar turėti keturias rankas – taigi, dvi papildomas – ar vieną papildomą, bet dar plačiau judančią, yra tik dizaino klausimas“, – sako G. Dominijanni.
Ji sako, kad sukūrus būdus, kaip žmonės galėtų naudotis tokiomis papildomomis galūnėmis, pramonės darbuotojams būtų lengviau valdyti mašinas, o paieškos ir gelbėjimo pareigūnams – greičiau išvalyti griuvėsius ir suteikti medicininę pagalbą. Ir nors tokius įrenginius taip pat kasdienėms užduotims atlikti galėtų naudoti visi žmonės, tikėtina, kad jie vis dėlto išliktų brangiais prietaisais – panašiai kaip dabartiniai VR akiniai.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Science Robotics“.
Parengta pagal „New Scientist“.
