„Žinau, kad dėl manęs kiekvieną dieną patiri didelį skausmą, jautiesi kaltas ir bejėgis, – šiek-tiek robotą primenančiu balsu kalba Xuanmo. – Nors negaliu vėl būti šalia tavęs, mano siela vis dar yra šiame pasaulyje ir lydės tave per gyvenimą.“
Liūdesio prislėgtas S. Wu ir jo žmona – vieni iš daugybės kinų, kuriems tikroviškus mirusių artimųjų atvaizdus sukurti padeda DI technologijos. S. Wu kada nors norėtų sukurti visiškai tikrovišką sūnaus kopiją, kuri elgtųsi visai, kaip jo miręs sūnus, tačiau gyventų virtualiojoje tikrovėje. „Sinchronizavus tikrovę ir meta visatą, mano sūnus vėl bus su manimi, – kalbėjo S. Wu. – Galiu ji išmokyti... kad, mane pamatęs, žinotų, kad aš jo tėvas.“
Keletas kinų firmų teigia sukūrusios tūkstančius „skaitmeninių žmonių“, naudodamos vos 30 sekundžių trukmės mirusiojo vaizdo ar garso įrašą. Ekspertai sako galintys artimųjų mirties priblokštiems žmonėms suteikti taip reikalingos paguodos. Tačiau ši tendencija primena ir nerimą keliančią temą iš britų mokslinės fantastikos serialo „Black Mirror“, kuriame artimųjų netekę žmonės paguodos ieško pažangiose DI technologijose.
„Poreikiai auga“
S. Wu ir jo žmonos pasaulis sugriuvo, kai jų vienintelis sūnus Xuanmo pernai Ekseterio universitete (Didžioji Britanija) staiga mirė nuo insulto. Buhalterinę apskaitą ir finansus studijavusio, sportuoti mėgusio jaunuolio, kuris norėjo, kad jo organai po mirties būtų atiduoti kitiems, „gyvenimas buvo toks turiningas ir kupinas įvairovės“, sakė S. Wu.
„Jis visuomet troško padėti kitiems ir gebėdavo atskirti gėrį nuo blogio“, – naujienų agentūrai AFP pasakojo jis.
Kinijoje sparčiai išpopuliarėjus giluminio mokymosi technologijomis – tokioms, kaip „ChatGPT“ – S. Wu ėmė ieškoti būdų prikelti jį iš mirusiųjų. Jis rinko savo sūnaus nuotraukas, vaizdo ir garso įrašus ir DI firmoms sumokėjo tūkstančius dolerių, kad jos klonuotų Xuanmo veidą ir balsą.
Kol kas rezultatai yra pakankamai primityvūs, tačiau jis taip pat subūrė darbo komandą, kurios užduotis – sukurti duomenų bazę, kurioje būtų saugomas didžiulis kiekis informacijos apie jo sūnų. S. Wu tikisi tokią informaciją įvesti į galingus algoritmus ir sukurti atvaizdą, kuris galės itin tiksliai atkartoti jo sūnaus mintis ir balsą bei kalbėjimo manierą.
Pastaraisiais metais Jungtinėse Valstijose atsirado keletas bendrovių, užsiimančių vadinamųjų botų vaiduoklių kūrimu. Tačiau Kinijoje ši pramonė tiesiog klesti, teigia DI firmos „Super Brain“ įkūrėjas ir buvęs S. Wu partneris Zhangas Zewei.
„DI technologijų srityje Kinijai niekas pasaulyje neprilygs, – iš savo darbo vietos rytuose esančiame Dingžiango mieste kalbėjo Zhangas. – O Kinijoje yra tiek daug žmonių, daugelis turi emocinių poreikių, todėl, paklausos rinkoje atžvilgiu, mes turime pranašumą.“
Paprasčiausią atvaizdą sukurti bendrovėje „Super Brain“ kainuoja nuo 10 000 iki 20 000 juanių (1 400–2 800 JAV dolerių) ir užtrunka maždaug 20 dienų, nurodė Zhangas. Tarp tokių atvaizdų – ir mirę bei gyvus tėvus palikę vaikai, ir prieštaringai vertinama mylimojo netekusios merginos buvusiojo vaikino skaitmeninė versija. Klientai netgi gali telefonu ar vaizdo skambučiu pabendrauti su vienu iš firmos darbuotojų, kurio veidas ir balsas kompiuteriu pakeičiamas taip, kad primintų mirusiojo artimo žmogaus.
„Reikšmė... visam pasauliui yra milžiniška, – teigė Zhangas. – Žmogaus skaitmeninė versija (gali) egzistuoti per amžius, net kai kūno nebeliks.“
„Naujasis žmogiškumas“
Nandžinge įsikūrusios bendrovės „Silicon Intelligence“ steigėjas Sima Huapengas teigia, kad ši technologija padės „sukurti naujos rūšies žmogiškumą“. Jis ją prilygino portretų tapymui ir fotografijai, padėjusiai žmonėms naujoviškais būdais įamžinti mirusiuosius.
Didžiosios Britanijos Bato universiteto Mirties ir visuomenės centro kviestinis mokslinis darbuotojas Talas Morse paaiškino, kad botai vaiduokliai tikrai gali suteikti paguodos. Tačiau jis perspėjo, kad būtina atlikti daugiau tyrimų, norint išsiaiškinti jų psichologines ir etines implikacijas.
„Vienas iš svarbiausių klausimų yra... kokie „ištikimi“ botai vaiduokliai yra tam asmeniui, kurį jie turėtų pamėgdžioti, – naujienų agentūrai AFP sakė T. Morse. – Kas bus, jei jie savo elgesiu „suterš“ asmens, kuriuo jie turėtų būti, atmintį?“
Dar vieną problemą kelia ir tai, kad mirusieji negali duoti sutikimo, paaiškino ekspertas. Nors kalbai ar elgesiui pamėgdžioti leidimo greičiausiai ir nereikia, jo gali prireikti tam, kad su „kopija būtų galima atlikti tam tikrus kitokius veiksmus“, – teigia Nate‘as Sharadinas, filosofas iš Honkongo universiteto, kurio darbo sritis – DI ir jo poveikis visuomenei.
Zhango iš bendrovės „Super Brain“ nuomone, visos naujosios technologijos yra „lazda su dviem galais“. „Jei tik padedame tiems, kuriems to reikia, jokių problemų nematau“, – teigė jis. Jis nedirba su žmonėmis, kuriems ši paslauga galėtų daryti neigiamą poveikį, kalbėjo jis, užsimindamas apie moterį, mėginusią nusižudyti po dukters mirties.
Sūnaus netekęs S. Wu sakė, kad Xuanmo „greičiausiai būtų norėjęs“ būti prikeltas skaitmeniniu būdu. „Vieną dieną, sūnau, visi vėl susitiksime meta visatoje, – žmonai liejant ašaras prie sūnaus kapo kalbėjo jis. – Ši technologija tobulėja sulig kiekviena diena... tai tėra laiko klausimas.“
