Vienintelis paslaptingojo viruso atvejis buvo užfiksuotas 20-mečiui vyrui, kai jis 2019 m. birželio 25 d. buvo paguldytas į regioninę ligoninę „Hospital Regional Docente de Medicina Tropical Julio César Demarini Caro“ Čančamajaus provincijoje centrinėje Peru dalyje – nors apie tai buvo pranešta tik 2023 m. rugsėjį publikuotame žurnalo straipsnyje.
Pacientas kreipėsi į gydytoją po to, kai pajuto daugybę simptomų, įskaitant aukštą temperatūrą, šaltkrėtį, diskomfortą, raumenų skausmą, sąnarių sąstingį, galvos skausmą, mieguistumą, didelį jautrumą šviesai ir akių skausmą.
Šie simptomai yra gana būdingi daugeliui tropinių ligų, kurios yra gana paplitusios Pietų Amerikos kaimo vietovėse, įskaitant Dengės karštligę ir maliariją. Tačiau atlikus laboratorinius kraujo mėginių tyrimus paaiškėjo kai kas netikėto: vyras buvo užsikrėtęs nauju fleboviruso variantu.
Geriausiai žinomas flebovirusas yra Rifto slėnio karštligės virusas – rimtas patogenas, kurį platina uodai ir kuris dažnai aptinkamas tarp naminių gyvūnų Afrikoje į pietus nuo Sacharos – pavyzdžiui tarp buivolų, avių, ožkų ir kupranugarių.
Tačiau šis naujai nustatytas flebovirusas yra visai kitoks. Genetinė analizė rodo, kad tai yra Ečerati (angl. Echarate) flebovirusas, kuris, vykstant genetinei rekombinacijai, natūraliai perėmė genus iš „dar nenustatyto fleboviruso“.
Atvejį tyrę mokslininkai teigia, kad jų išvados rodo, jog centrinės Peru dalies džiunglėse greičiausiai cirkuliuoja naujas viruso variantas – nors neaišku, kiek jis gali būti paplitęs ir kuri rūšis gali būti natūraliu viruso nešiotoju.
„Mūsų išvados rodo, kad centrinės Peru dalies džiunglėse cirkuliuoja naujas viruso variantas, – teigia tyrimo autoriai. – Būtina atlikti ekologinius tyrimus, kad būtų galima nustatyti, kaip plačiai naujasis variantas paplitęs šiame regione, nustatyti galimus pernešėjus, susijusius su jo plitimu.“
Atrodo, kad šio viruso keliama rizika yra maža – nuo užsikrėtimo praėjo keleri metai ir daugiau pranešimų apie jo plitimą negauta.
Nepaisant to, šis atvejis primena, kad nauji patogenai atsiranda, o žmonijos kišimasis į gamtos pasaulį reiškia, kad vis labiau tikėtina, jog su vis daugiau jų susidursime, rašo „IFLScience“.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Emerging Infectious Diseases“.
