Jei pėdsakai nėra paukščių, tai kas gi galėjo juos palikti? Tai padeda įminti miglotą paukščių atsiradimo istoriją – nors ir žinome, kad paukščiai išsivystė iš dinozaurų, vis dar tiksliai nežinoma, kada ir iš kokių rūšių.
Tokie paslaptingi pėdsakai gali būti naudojami išnykusių gyvūnų anatomijai ir elgsenai tirti, tai daro mokslo sritis, vadinama ichnologija. Ichnologiniai radiniai žavūs, tačiau jie gali būti trumpalaikiai, kaip, pavyzdžiui, neseniai rasti 120 milijonų metų senumo paukščių pėdsakai – dabar seniausi užfiksuoti Australijoje – buvo nuplauti praėjus vos keleriems metams po jų aptikimo.
Į paukščių pėdsakus panašių fosilinių pėdsakų buvo rasta daugelyje vietų Lesote, pietų Afrikoje, ir jie paprastai priskiriami ichnogenčiai Trisauropodiscus, kurią, kaip manoma, sudarė paukščiadubeniai dinozaurai, gyvenę vėlyvojo triaso arba ankstyvosios juros laikotarpiu.
Tyrėjai nusprendė, kad nori giliau panagrinėti ichnogentį (taip vadinama gyvūnų grupė, žinoma tik iš fosilinių pėdsakų, urvų ir t. t.) ir pabandyti įvertinti, kiek ichnogeties rūšių gali būti. Tam jie naudojo rastus pėdsakus, taip pat pėdsakus iš muziejų kolekcijų ir nuotraukų.
Tai padarius paaiškėjo dvi pagrindinės Trisauropodiscus morfologijos: viena iš jų labiau primena neskraidančius dinozaurus, o kita – paukščių pėdsakus. Pėdsakai tiesiogiai nesutampa su jokių gyvūnų, egzistavusių šiuo Žemės istorijos laikotarpiu.
Yra keletas paslaptingų atspaudų paaiškinimų. Vienas jų – kad jie priklausė dinozaurams, galbūt ankstyviesiems paukščių protėviams, kitas – kad jie yra konvergentinės evoliucijos pavyzdys, jei į paukščių panašios kojos išsivystė roplių grupei.
„Trisauropodiscus pėdsakai žinomi iš daugelio pietų Afrikos vietovių, datuojamų maždaug prieš 215 mln. metų, – teigė autoriai. – Pėdsakų forma atitinka šiuolaikinių paukščių pėdsakus, tačiau tikėtina, juos paliko dinozauras, turintis į paukščio panašias kojas.“
Tyrimas paskelbtas žurnale „PLOS ONE“.
Parengta pagal „IFLScience“.
