Naujajame tyrime teigiama, kad neandertaliečiai ir anatomiškai šiuolaikiniai žmonės kryžminosi jau prieš 250 000 metų – t. y. gerokai anksčiau, nei manyta iki šiol.
Iki šiol buvo manoma, kad neandertaliečiai ir anatomiškai šiuolaikiniai žmonės (Homo sapiens) kryžmintis pradėjo anksčiau nei prieš 75 000 metų, kaip teigiama 2016 m. žurnale „Nature“ atliktoje genetinėje analizėje. Tačiau nauja analizė, spalio 13 d. paskelbta žurnale „Current Biology“, atskleidė, kad viena Homo sapiens grupė iš Afrikos susikryžmino su neandertaliečiais Eurazijoje maždaug prieš 250 000 metų.
Ši žmonių grupė išmirė, tačiau paliko genetinį pėdsaką neandertaliečių, kilusių iš šio kryžminimosi atvejo, DNR – 6 proc. Sibire aptikto neandertaliečio genomo yra šiuolaikinio žmogaus DNR. Kai kurios į pietus nuo Sacharos esančios anatomiškai šiuolaikinių žmonių populiacijos taip pat paveldėjo neandertaliečių DNR, kai su neandertaliečiais susimaišiusių žmonių grupės migravo atgal į Afriką.
„Geresnis supratimas, gautas atlikus šį tyrimą, leis mums tiksliau anotuoti neandertaliečių DNR šiuolaikinių žmonių genomuose, taip pat atvirkštinį procesą“, – teigia tyrime nedalyvavęs Tartu universiteto Estijoje evoliucinės ir populiacijų genomikos docentas Michaelis Dannemannas.
Tai padės mokslininkams numatyti, kaip kryžminimosi įvykiai paveikė abiejų grupių fizines savybes, ir pagerins mūsų supratimą apie šiuolaikinių žmonių ir neandertaliečių migracijos modelius ir sąveiką, sako jis.
2020 m. žurnale „Cell“ paskelbtame tyrime, kuriame neandertaliečių DNR rasta žmonių genomuose Afrikoje į pietus nuo Sacharos, buvo paneigta mintis, kad dauguma šiuolaikinių žmonių ir neandertaliečių kryžminosi Eurazijoje. Tačiau šios DNR kilmė buvo nežinoma, o analizė apsiribojo populiacijomis, kurių protėviai daugiausia susiję su Nigerio-Kongo gyventojais.
Naujajame tyrime autoriai palygino 122 000 metų senumo „Altajaus neandertaliečio“ iš Sibiro genomą su 180 žmonių iš 12 šiuolaikinių Afrikos į pietus nuo Sacharos populiacijų genomais. Po to jie sukūrė statistinę priemonę neandertaliečio DNR kilmei šiuolaikinio žmogaus genome atskleisti.
Atliekant statistinę analizę buvo analizuojami bendri tiek žmonių, tiek neandertaliečių genai ir buvo bandoma nustatyti, ar tam tikri aleliai (genetiniai variantai) atrodė kaip neandertaliečių kilmės, bet pateko į šiuolaikinių žmonių genus – ar atvirkščiai, nurodo tyrimo bendraautorius, Pensilvanijos universiteto Genetikos katedros vyresnysis mokslininkas Alexanderis Plattas.
Autoriai nustatė, kad visuose tirtuose Užsachario genomuose buvo neandertaliečių DNR, kuri daugiausia kilo iš šio 250 000 metų senumo žmonių ir neandertaliečių kryžminimosi atvejo. Kai kurių į pietus nuo Sacharos esančių populiacijų genomuose iki 1,5 proc. genomų taip pat buvo neandertaliečių DNR, kuri buvo paveldėta iš žmonių, migravusių atgal į Afriką.
Be to, autoriai nustatė, kad didžioji dalis žmogaus DNR neandertaliečių genome buvo nekoduojančiose srityse (t. y. DNR, kuri nekoduoja baltymų) – o tai reiškia, kad neandertaliečių evoliucijos metu žmogaus genai buvo atmesti. Maža to, neandertaliečių DNR toje pačioje vietoje trūko ir žmogaus genomuose.
„Tai reiškia, kad nei vienas [DNR regionas] nėra itin geresnis už kitą, jie tiesiog blogai dera su likusia genomo dalimi, – teigia tyrime nedalyvavęs Kolorado Boulderio universiteto (JAV) populiacijų genetikas Fernando Villanea. – Manau, kad tai buvo tikrai šaunu, kai nuo minties, kad neandertaliečiai yra kažkuo prastesni, pereita prie minties, kad mes tiesiog esame dvi skirtingos rūšys ir mūsų genomai evoliucionuoja dėl skirtingų dalykų“.
Tyrimo autoriai tikisi, kad dabartinės išvados padės atsakyti į kitus su žmogaus evoliucija susijusius klausimus.
Būtų labai šaunu sužinoti daugiau apie tos populiacijos, kuri egzistavo prieš 250 000 metų, genomą ir palyginti jį su šiuolaikinių žmonių genomais, sako vyresnioji tyrimo autorė, Pensilvanijos universiteto (JAV) genetikos ir biologijos profesorė Sarah Tishkoff. „Galbūt tai mums pasakys ką nors įdomaus apie žmogaus evoliucijos istoriją ar prisitaikymą“, – teigia ji.
Parengta pagal „Live Science“.
