Katalin Schäffer iš Notre Dame universiteto (JAV) ir jos kolegos panaudojo į balionus panašias medžiagas, kad sukurtų pripučiamus dirbtinius egzoskeleto raumenis. Juos galima išpūsti oru ir taip išjudinti prietaiso sudedamąsias dalis.
Atlikus laboratorinius bandymus, egzoskeletas pasuko riešo maketą, naudodamas dirbtinių raumenų pripūtimo ir oro išsiurbimo sukurtą jėgą.
Tyrėjai nustatė, kad egzoskeletas imituoja 55 proc. natūralaus riešo judesių diapazono, kai sąnarys sulenkiamas, t. y. iš plokščios padėties judinamas žemyn.
Egzoskeletas taip pat pasiekė 69 proc. riešo judesių diapazono, kai riešas ištiesiamas, t. y. iš plokščios padėties judinamas į viršų – ir apie 68 proc. alkūninio ir spindulinio nuokrypio, t. y. judesio iš vienos pusės į kitą, kuris naudojamas mojavimo metu.
Jonathanas Aitkenas iš Šefildo universiteto (Jungtinė Karalystė) teigia, kad įdomiausia prietaiso dalis yra minkštos medžiagos elementai, iš kurių sudaryti dirbtiniai raumenys. „Tai suteikia dėvėtojui lengvą sistemą, kuri, sprendžiant iš straipsnyje pateiktų nuotraukų, atrodo kur kas natūralesnė nei didesnio tūrio servoelementais pagrįsti egzoskeletai“.
Pasak jo, egzoskeletas, kuris sveria 160 g, taip pat gali atkurti, kaip susitraukia daugelis raumenų, kai jie stengiasi judinti sąnarį, sako jis. Šie raumenys dažnai dirba poromis, kai vienas susitraukia, o kitas atsipalaiduoja. Egzoskeletas tai pasiekia „nenaudojant fiksuotų struktūrų, kurios paprastai yra sunkesnės“.
Savo straipsnyje mokslininkai teigia, kad tikisi, jog jų prietaisas vieną dieną galės būti naudojamas padėti žmonėms atlikti traumų reabilitacijos pratimus namuose. Jie planuoja tobulinti savo prototipą, kad sumažintų jo dydį ir gamybos sąnaudas, kurios dabar siekia 134 JAV dolerius už patį egzoskeletą ir 3572 JAV dolerius už jį valdantį pultelį.
Tyrimas skelbiamas „arXiv“.
Parengta pagal „New Scientist“.
