Islandijos tarnybos ruošiasi neišvengiamam ugnikalnio išsiveržimui iš po žeme esančio magmos tunelio, kuris gali išlieti itin karštos lavos srautus ant netoliese esančių miestų, gyvybiškai svarbios elektrinės ir žymios turistų lankomos vietos.
Išsilydžiusių uolienų tunelis, vadinamas magmos daika, driekiasi apie 15 kilometrų tarp Grindaviko ir Sundhnúko, esančių Islandijos Reikjaneso pusiasalyje. Požeminė daika sukėlė tūkstančius žemės drebėjimų ir labai deformavo gruntą, dėl to paviršiuje atsirado įgriuvų, o netoliese esančiuose pastatuose ir keliuose – įtrūkimų. Dėl to buvo evakuoti vietos gyventojai.
Tačiau tikėtina, kad tai tik pradžia. Islandijos meteorologijos asociacija (IMO) įspėjo, kad beveik neabejotinai artėja išsiveržimas.
Taigi, kas tiksliai vyksta po žeme? Kaip iš tikrųjų atrodytų išsiveržimas? Ir kiek iš tiesų jis galėtų būti žalingas?
Kas įvyko iki šiol?
Spalio 25 d. vietovėje pradėjo stiprėti seisminis aktyvumas. Per kelias valandas įvyko tūkstančiai žemės drebėjimų, įskaitant du didelius 3,9 ir 4,5 balo stiprumo drebėjimus. Nuo to laiko seisminiai neramumai regione tęsiasi, įskaitant 4,8 balo žemės drebėjimą lapkričio 9 d.
Žemės drebėjimus ir grunto deformacijas sukėlė magma, keliose vietose patekusi arba prasiskverbusi į daiką. Pirmą kartą didžiulis požeminis tunelis buvo tinkamai kartografuotas lapkričio 11 d. Tuo metu magma buvo mažiausiai 800 m gylyje po paviršiumi.
Daika yra ant požeminio plyšio – arba lūžio – tektoninėje plokštėje po Islandija, sako „Smithsonian“ instituto (JAV) Nacionalinio gamtos istorijos muziejaus geologas ir instituto Pasaulinės vulkanizmo programos direktorius Benjaminas Andrewsas. Jis priduria, kad į daiką iš apačios patekus daugiau magmos, plyšys toliau didės.
Apskritai, nors Islandija vulkaniniu požiūriu yra labai aktyvi, išsiveržimai joje yra gana ramūs – dažniausiai magma lėtai veržiasi iš žemės, o ne išsprogsta į išorę.
Lava yra labai karšta (1100–1200 laipsnių Celsijaus) ir gali išsiveržti iš žemės, teigia Aberdyno universiteto (Škotija) vulkanologas Malcolmas Hole vaizdo įraše, paskelbtame „X“. Tačiau lavos srautai paviršiumi judės labai lėtai, patikslina jis.
Be to, anot M. Hole, lava atitinka Žemės topografiją „taip pat, kaip ir upė“ – todėl lengva numatyti, kur ji judės.
Islandijos universiteto vulkanologijos profesorius Thorvalduras Thordarsonas leidiniui „Iceland Monitor“ sakė, kad didžioji dalis lavos greičiausiai judės į vakarus ir į jūrą.
Tad kokio masto gali būti šis išsiveržimas? „Tikėtina, kad jis būtų iš esmės panašus į 2021 m. įvykusį Fagradalsfjallo išsiveržimą“, kai lavos srautai išsiliejo iš ugnikalnio Fagradalsfjallo vulkaniniuose laukuose, teigia B. Andrewsas.
Kada jis išsiverš?
Naujame IMO pareiškime ir toliau perspėjama, kad yra „didelė ugnikalnio išsiveržimo artimiausiomis dienomis tikimybė“.
Tačiau nėra tikslaus būdo pasakyti, ar išsiveržimas įvyks po kelių valandų, dienų ar savaičių. Taip pat vis dar yra tikimybė, kad „magmos įsiskverbimas [į daiką] gali baigtis be išsiveržimo“, sako B. Andrewsas.
„Prognozuoju, kad jei išsiveržimas įvyks, jis įvyks laikotarpyje nuo kelių dienų iki trijų savaičių, – prognozuoja Islandijos universiteto Šiaurės šalių vulkanologijos centro tyrėjas Edwardas W. Marshallas. – Jei per tris savaites jis neišsiverš, nemanau, kad tai įvyks iš viso.“
Po to „aušinimas pradės uždarinėti plyšius“, sako mokslininkas.
Ar išsiveržimas sustabdys oro eismą?
2010 m. išsiveržus Islandijos Ejafjadlajokudlio ugnikalniui susidarė didžiulis rūkas, dėl kurio daugiau nei savaitei buvo sustabdytas didžioji dalis oro eismo virš Europos ir, JAV geologijos tarnybos duomenimis, sutriko maždaug 7 mln. žmonių kelionės.
Skirtingai nei dauguma kitų Islandijos išsiveržimų, Ejafjadlajokudlio išsiveržimas buvo labai smarkus. Taip atsitiko todėl, kad ugnikalnį dengė storas ledo sluoksnis, kuris, magmai kylant aukštyn ir susidūrus su ledu, su didele jėga išsiveržė į išorę, pasakoja M. Hole. Šis neįprastas išsiveržimas reiškė, kad buvo išmesta daugiau pelenų, dūmų ir vandens garų nei įprastai.
Tačiau dabartinė ugnikalnio daika nėra padengta ledu – o tai reiškia, kad „išsiveržimas dabartinėje neramumų vietoje greičiausiai nesukels pelenų debesies, panašaus į tą, kuris 2010 m. sutrikdė oro susisiekimą“, sako B. Andrewsas.
Ar išsiskirs nuodingos dujos?
Lapkričio 14 d. IMO jutikliai netoli Grindaviko užfiksavo iš žemės besiveržiantį sieros dioksidą – nuodingas vulkanines dujas, rašė IMO atstovai socialiniame tinkle „X“. Tai paskatino spėlioti, kad išsiveržimo metu gali išsiskirti didelis nuodingų dujų kiekis, kuris galėtų paveikti visus, esančius toje teritorijoje.
„Didžiąją dalį išsiveržimo metu išsiskiriančių dujų greičiausiai sudarys vanduo, kuris iš pradžių buvo ištirpęs magmoje, esančioje gilumoje“, – teigia B. Andrewsas. Tačiau, anot jo, išsiskirs ir kitos dujos, įskaitant sieros dioksidą ir anglies dioksidą.
Per ankstesnius Islandijos ugnikalnio išsiveržimus – pavyzdžiui, per Bardarbungos išsiveržimą 2014 m. ir 2015 m. – vulkaninės dujos sukėlė problemų dėl šalies oro kokybės, primena mokslininkas. „Tačiau man nėra žinoma apie jokias prognozes dėl galimo pavojingų dujų išmetimo dėl artėjančio Grindaviko išsiveržimo“, – sako jis.
Kurioms vietovėms gresia pavojus?
Pasak IMO, Grindavikas yra arčiausiai magmos daikos esantis miestas ir jam gresia didžiausias pavojus. Dauguma iš maždaug 2800 miestelio gyventojų jau evakuoti ir vargu ar sugrįš, jei išsiveržimo grėsmė nesumažės.
Žydroji lagūna – garsus geoterminis kurortas, kuriame kasmet apsilanko daugiau kaip 700 000 lankytojų, yra maždaug už 5 km nuo daikos. Vietovė uždaryta turistams bent iki mėnesio pabaigos, todėl žmonėms pavojus negresia – tačiau lagūna visgali būti pažeista lavos srautų.
Geoterminė Svartsengio elektrinė, kuri tiekia energiją visai šaliai ir tiekia karštą vandenį vietiniams miestams ir kaimams, yra maždaug už 6 km nuo daikos. Tačiau aplink ją jau pradėtos kasti tranšėjos, kad lava būtų nukreipta toliau nuo jos, jei ji pasislinktų šiuo keliu.
Parengta pagal „Live Science“.
