Kembridžo universiteto evoliucijos antropologo vadovaujamas tyrimas parodė, kad medžiotojų-rinkėjų kūdikiai maždaug devynias valandas per dieną gauna dėmesingą priežiūrą ir fizinį kontaktą iš 15 skirtingų globėjų.
Dr. Nikhilas Chaudhary teigia, kad didžiąją mūsų rūšies evoliucijos istorijos dalį motinos tikriausiai turėjo kur kas daugiau paramos nei šiuo metu Vakarų šalyse.
„Daugiau nei 95 proc. savo evoliucijos istorijos gyvenome kaip medžiotojai-rinkėjai. Todėl šiuolaikinės medžiotojų-rinkėjų visuomenės gali padėti išsiaiškinti, ar egzistuoja tam tikros vaikų auklėjimo sistemos, prie kurių kūdikiai ir jų motinos gali būti psichologiškai prisitaikę“, – sakė Chaudhary.
Vis dėlto, prieš darant skubotas išvadas reikėtų būti atsargiems, sako mokslininkas. „Daugelis mūsų psichologijos aspektų išsivystė taip, kad būtų lankstūs, o ne geriausiai pritaikyti vienam konkrečiam gyvenimo būdui. Kiek tai pasakytina apie vaikų auklėjimą, vis dar diskutuojama“, – pastebi tyrėjas.
Atlikdami naujausius tyrimus, dr. N. Chaudhary ir jo kolega dr. Salali dirbo su Kongo Respublikoje gyvenančiais Mbendjele BaYaka medžiotojais-rinkėjais – ir kartu su vaikų psichiatre dr. Annie Swanepoel analizavo bei interpretavo gautus rezultatus.
Naujame straipsnyje, paskelbtame žurnale „Developmental Psychology“, tyrėjai teigia, kad vaikai gali būti „evoliuciškai užprogramuoti“ tikėtis itin didelio fizinio kontakto ir rūpesčio, taip pat asmeninio dėmesio ne tik iš biologinių tėvų, bet ir iš kelių globėjų.
Svarstydami pasekmes Vakarų šalims, autoriai pabrėžia, kad pirmenybė turėtų būti teikiama prieinamai aukštos kokybės vaikų priežiūrai, kuri neapsiriboja vien veiksminga priežiūra. Didesnis globėjų ir vaikų skaičiaus santykis bei pagrindinių globėjų stabilumas darželiuose ir institucinės globos įstaigose gali būti svarbūs siekiant sumažinti riziką gerovei.
Pasak tyrėjų, stebėtose medžiotojų-rinkėjų bendruomenėse globa neapsiriboja vien tėvais. Vaikus dažnai prižiūri daugiau nei 10 globėjų – o kartais ir 20 ar daugiau.
„Parama motinoms taip pat turi daug naudos vaikams – pavyzdžiui, mažina nepriežiūros ir smurto riziką, apsaugo nuo šeimos nelaimių ir gerina motinos savijautą priežiūrą“, – sakė dr. A. Swanepoel.
Tyrimo metu nustatyta, kad vyresni vaikai ir paaugliai dažnai aktyviai dalyvauja prižiūrint kūdikius, taip dar labiau palaikydami motinas, o tai taip pat suteikia šiems jauniems globėjams vertingos patirties. Tyrėjai spėja, kad tai gali padidinti jų, kaip globėjų, pasitikėjimą savimi ir galbūt apsaugoti nuo nerimo, kurį dažnai patiria pirmą kartą tapę tėvais.
Tyrimo autoriai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Vakarų visuomenėje įprasta, jog vaikų priežiūra naudojama tik tam, kad tėvai galėtų dirbti – tačiau primygtinai teigia, kad vaikų priežiūra turi suteikti tėvams ir realią pertrauką, poilsį. Mokslininkai sako, kad per visą žmonijos istoriją ir priešistorę tėvams niekada nebuvo daromas toks spaudimas, kokį jie patiria dabar, dėl paramos trūkumo.
Stebėtose medžiotojų-rinkėjų grupėse globėjų ir vaikų santykis taip pat buvo didesnis nei penki prie vieno, o daugumoje Vakarų vaikų darželių kiekvienas suaugusysis yra atsakingas už daugybę vaikų.
Nepaisant didelio globėjų skaičiaus, tyrimas rodo, kad vaikai gali būti prisitaikę prie to, kad šiame didesniame tinkle turėtų pastovų pagrindinių globėjų „rinkinį“. Mbendjele vaikai naudojasi papildoma daugelio žmonių priežiūra, bet išlaiko asmeninį dėmesį ir pastovumą iš kelių pagrindinių globėjų.
Tai atitinka ankstesnius tyrimus, kurie rodo galimą ryšį tarp globėjų nestabilumo ir emocinio bei kognityvinio vystymosi problemų, sako N. Chaudhary ir sako esąs susirūpinęs, kad šiuo metu daugelis vaikų priežiūros ir ugdymo įstaigų susiduria su personalo krize ir remiasi nuolat besikeičiančiais darbuotojais.
Parengta pagal phys.org
