Šie tyrimai, kuriose daugiausia dėmesio skiriama individualioms sąveikoms, o ne visos populiacijos modeliui, gali atskleisti įžvalgų, kurios padėtų pasirengti būsimoms pandemijoms, teigia mokslininkai.
Aalto universiteto (Suomija) matematikės Pauliinos Ilmonen vadovaujama komanda atliko zombių apokalipsės modelius, keisdama parametrus, kad nustatytų, kaip Suomijoje išsivystytų zombių užkratas. Nors išsamūs rezultatai dar nepaskelbti, modeliavimas jau leidžia daryti tam tikras įžvalgas.
Pavyzdžiui, laiko tarpas, per kurį galima suvaldyti zombių viruso protrūkį, yra labai siauras. Jei Helsinkyje atsirastų vos vienas zombis, reikėtų imtis veiksmų vos per septynias valandas – sunaikinti užsikrėtusįjį arba paskelbti karantiną mieste. Priešingu atveju zombiai užvaldytų visą šalį, teigia tyrėjai.
„Neturėčiau tuo stebėtis, bet mane nustebino, kaip greitai turime reaguoti, kad išsaugotume gyventojų gyvybę, – sako P. Ilmonen. – Tai privertė mane susimąstyti apie moralinius klausimus – pavyzdžiui, apie individų teises“.
Išgalvotų scenarijų naudojimas siekiant suprasti, kaip plinta epidemijos, nėra visiškai nauja idėja. Pavyzdžiui, zombių tema buvo naudojami siekiant įtraukti medicinos studentus į epidemiologijos studijas, taip pat ir į kitų disciplinų – pavyzdžiui, matematikos, studijas. Netgi JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai 2011 m. vykdydami visuomenės pasirengimo pandemijai kampaniją, pasitelkė zombius.
Daugelio žaidėjų internetiniame žaidime „World of Warcraft“ 2005 m. išplitusi klaida, žinoma kaip „Corrupted Blood“ incidentas, taip pat susilaukė visuotinio epidemiologų dėmesio – dėl to, kad ji netyčia pademonstravo realų pandemijos plitimo modelį. Tai atskleidė modeliavimo galimybes tiriant infekcinių ligų plitimą. Netgi simuliacinis vaizdo žaidimas „Plague Inc.“ buvo naudojamas kaip priemonė tirti COVID-19 pandemiją.
Tačiau sukurti tokią simuliaciją, kuri veiktų tikroviškai, yra stebėtinai sudėtinga.
„Kokia yra tinkama tikimybė, kad kontakte su zombiu laimėtoju liks žmogus? Problema ta, kad čia vaikštome aklai, nes realių duomenų tokiais klausimais yra labai mažai“, – sako matematikas Lauri Viitasaari iš Upsalos universiteto (Švedija).
Matematikė Natalija Vesselinova iš Aalto universiteto priduria, kad dėl didelio skaičiaus žmonių ir zombių sąveikų, kurias reikia imituoti, šis modelis reikalauja daug skaičiavimų. Buvo priimtas sprendimas modelį supaprastinti taip, kad jis veiktų su mažesniu energijos kiekiu, tačiau kartu duotų tikroviškus rezultatus.
Dabar, kai komanda įrodė, kad jų modeliavimas veikia, jie teigia, kad modelį galima pritaikyti kitiems pasaulio regionams – ir net kitiems scenarijams. Pavyzdžiui, jį būtų galima naudoti tiriant, kaip sklinda gandai ir apkalbos, arba kaip plinta pavojinga dezinformacija. Savo ruožtu tai galėtų padėti kurti poveikio švelninimo strategijas, teigia tyrėjai.
Tad panašu, kad zombiai yra dar tikrai nepakankamai išnaudojamas epidemiologijos šaltinis. Įdomu pamatyti, kur nuves ši tyrimo kryptis.
Parengta pagal „Science Alert“.
