Naujai aprašytas jūrų monstras, pavadintas lorainozauru (Lorrainosaurus), buvo juros periodo (prieš 201–145 mln. metų) milžinas su 1,3 m ilgio žandikauliu ir torpedos formos kūnu, priklausęs pliozaurų, vadinamų Thalassophonea – arba „jūrų žudikais“ – būriui.
Pirmą kartą mokslininkai šio jūros monstro fosilijų atrado 1983 m. Tačiau naujame tyrime, spalio 16 d. paskelbtame žurnale „Scientific Reports“, tyrėjai iš naujo išanalizavo liekanas ir nustatė, kad plėšrūnas priklausė anksčiau nežinomai genčiai (grupei) ir yra seniausias užfiksuotas „megaplėšrūnas“ pliozauras, rašoma autorių pranešime.
„Pliozauridai buvo mezozojaus jūrų valdovai, – teigia vienas iš autorių Lenkijos mokslų akademijos Paleobiologijos instituto paleontologas Danielis Madzia. – Su mūsų gyvūnu esame pačioje įdomios evoliucijos istorijos, kurios dar nelabai suprantame, pradžioje.“
Fosilijos buvo rastos buvusiame Lotaringijos regione (dabar – Grand Esto dalis) šiaurės rytų Prancūzijoje. Paleontologas Pascalis Godefroitas pirmą kartą jas aprašė trumpoje 1994 m. studijoje, paskelbtoje žurnale „Bulletin des Académie et Société Lorraines des Sciences“. Jis priskyrė šią rūšį pliozaurų genčiai, vadinamai Simolestes – ir pavadino ją S. keileni.
Po 1994 m. S. keileni sulaukė nedaug dėmesio, tačiau per pastaruosius metus ištobulėjus fosilijų tyrimų technologijoms, naujojo tyrimo autoriai nusprendė dar kartą patyrinėti į šią rūšį. Jie nustatė, kad fosilijas nuo kitų žinomų Simolestes skiria keletas požymių, įskaitant platesnius ir „pleišto formos“ apatinio žandikaulio kaulus, rašoma tyrime.
Pliozauro apatinis žandikaulis taip pat buvo bent trečdaliu metro ilgesnis nei kitų Simolestes rūšių. Pliozaurai maitinosi rykliais, jūrų vėžliais, kitais pleziozaurais ir kitkuo, teigiama pranešime – todėl šis padaras galėjo naudoti šiuos masyvius žandikaulius, kad galėtų ėsti įvairų grobį.
„Jis ėdė viską, ką norėjo ėsti, – sako D. Madzia. – Tai buvo vienas didžiausių to meto jūrinių plėšrūnų.“
Tyrėjų komanda nustatė, kad šiam egzemplioriui reikia atskiros šakos pliozaurų evoliucijos medyje, ir sukūrė lorainozaurų gentį – taigi jis tapo Lorrainosaurus keileni. Pasak D. Madzio, pakartotinis L. keileni įvertinimas milžiniškų plėšriųjų pliozaurų atsiradimą nukelia maždaug 5 mln. metų.
Tai nėra itin ilgas geologinis laiko tarpas, tačiau tai reiškia, kad jie atsirado iškart po to, kai maždaug prieš 175–171 mln. metų pasikeitė juros periodo mitybos grandinė, kurioje sumažėjo kitų aukščiausio lygio plėšrūnų – pavyzdžiui, į delfinus panašių ichtiozaurų – ir atsirado pliozaurų, kuriuos D. Madzia apibūdino kaip „dinastiją“.
Tikėtina, kad L. keileni buvo daugiau nei 6 m ilgio, tačiau kai kurie milžiniški pliozaurai užaugdavo daug didesni, o vienas potencialus vėlyvosios juros periodo pliozauras neseniai buvo įvertintas kaip 15 m ilgio.
Parengta pagal „Live Science“.
