Žurnale „Journal of Sleep Research“ paskelbtame tyrime, kuriame buvo apklausta daugiau nei 1700 suaugusiųjų visame pasaulyje, 69 proc. respondentų teigė, kad bent „kartais“ paspaudžia mygtuką „snausti“ (angl. snooze) arba nusistato kelis žadintuvus, kad nereiktų keltis po pirmojo.
Po to, atlikę eksperimentą su 31 įprastai pasirenkančiu „snausti“ asmeniu, tyrimo autoriai nustatė, kad kai kurių šių asmenų kognityvinių testų rezultatai pagerėjo po rytinio pasirinkimo nuspausti „snausti“. Tačiau tai neturėjo įtakos jų nuotaikai, mieguistumui ryte ar įprastam streso hormono kortizolio padidėjimui, kuris padidėja per pirmąją valandą po pabudimo ir padeda organizmui pasiruošti būsimai dienai.
„30 minučių papildomo snaudimo ryte neturi jokios didelės neigiamos įtakos tos nakties miegui ar tam, kiek pavargęs žmogus jaučiasi atsibudęs, – sakė pagrindinė tyrimo autorė, Stokholmo universiteto (Švedija) psichologė Tina Sundelin. – Tyrimas rodo, kad tie, kurie ryte būna mieguisti ir mano, jog papildomas nusnaudimas padeda jiems atsibusti, iš tikrųjų gali būti objektyviai budresni po rytinio papildomo nusnaudimo – net jei nesijaučia labiau ar mažiau mieguisti.“
Gerai išsimiegoti yra svarbu sveikatai, tačiau daugelis žmonių reguliariai miega nepakankamai. Maždaug trečdalis suaugusiųjų JAV teigia miegantys mažiau nei rekomenduojamas septynias ar daugiau valandų per naktį. Kai kurie žmonės nuspaudžia „snausti“, kad nereiktų staigiai šokti iš lovos arba norėdami pasnausti kelias papildomas minutes, tačiau mažai žinoma apie šio įpročio poveikį sveikatai.
Naujajame tyrime 1732 suaugusiųjų buvo paprašyta apibūdinti savo kėlimosi ryte įpročius. Vidutiniškai žmonės, kurie nurodė, kad bent retkarčiais pasirenka papildomai nusnausti, po pirmojo žadintuvo skambučio miegui skiria dar apie 22 minutes. Autoriai nustatė, kad šie asmenys buvo maždaug šešeriais metais jaunesni ir beveik keturis kartus dažniau buvo „pelėdos“ nei tie, kurie nurodė, kad niekada nenuspaudžia „snausti“. Be to, jie dažniau naktį miegodavo trumpiau ir ryte jausdavo didesn5 mieguistumą nei tie, kurie nespaudė „snausti“.
Antrajame tyrimo etape 31 įprastai „snausti“ rytais paspaudžiančio asmens papildomas 30 minučių nusnaudimas pagerino arba neturėjo įtakos jo kognityvinių testų, kuriuos jis atliko pabudęs, rezultatams – palyginti su tais atvejais, kai jiems nebuvo leista snūstelėti. Šiuos testus sudarė aritmetiniai klausimai ir užduotis įsiminti žodžių sąrašą bei vėliau atpažinti juos tarp naujų žodžių.
Kai dalyviams buvo leista papildomai nusnausti, jie rečiau pabusdavo iš giliausio miego etapo – vadinamojo lėtųjų bangų miego – nei tada, kai jiems reikėjo iš karto atsibusti. Pabudimas lėtųjų bangų miego metu gali sukelti miego inerciją – t. y. mieguistumo jausmą, kuris atsiranda organizmui persiorentuojant iš miego į pabudimą.
Tyrimas laikomas ribotu, nes eksperimento imtis buvo nedidelė, o apklausos dalis rėmėsi tuo, kad žmonės patys nurodė savo miego ir prabudimo įpročius. Vis dėlto komanda tikisi, kad gauti rezultatai padės ateityje tirti žmonių kėlimosi įpročius.
„Galbūt kažkas panašaus į šviesos žadintuvą (tokį, kuris lėtai apšviečia kambarį) veiktų panašiai, bet be staigių pabudimų“, – sako T.Sundelin. Komanda taip pat norėtų ištirti galimą ilgalaikį papildomo nusnaudimo rytais poveikį ir ištirti „ekstremalius snaudėjus“, kurie kiekvieną rytą snaudžia iki dviejų valandų, sakė ji.
Parengta pagal „Live Science“.
