Kai kurie teigia, kad sąmonė atsiranda praėjus daugeliui mėnesių po gimimo, arčiau pirmojo gimtadienio. Kiti teigia, kad pirmosios sąmonės akimirkos gali būti jau netrukus po gimimo.
„Beveik kiekvienas, kuris yra laikęs naujagimį, yra susimąstęs, ką reiškia (jei apskritai ką nors reiškia) būti kūdikiu, – sako Australijos Monašo universiteto filosofas Timas Bayne. – Tačiau mes negalime prisiminti savo kūdikystės, o sąmonės tyrinėtojai nesutaria, ar sąmonė atsiranda „anksti“ – gimimo metu ar netrukus po jo – ar „vėlai“ – iki vienerių metų ar net gerokai vėliau.“
T.Bayne ir nedidelė neurologų bei filosofų komanda iš Australijos, Vokietijos, JAV ir Airijos apžvelgė iki šiol šia tema paskelbtą mokslinę literatūrą.
Jų išvadose teigiama, kad esama pakankamai įrodymų apie ankstyvosios sąmonės būseną, kuri gali veikti gerokai prieš gimimą.
Sąmonė yra neurologijos juodoji skylė – galime tik numanyti, kad lygiai kaip ir mūsiškės, taip ir kieno nors kito smegenys gali paversti akustines vibracijas linksmomis ir liūdnomis dainomis, elektromagnetines bangas – mėlynu dangumi ir šiltais saulėlydžiais.
Nesant jokio prasmingo būdo atskirti sąmoningą veiksmą nuo nesąmoningos reakcijos, fizinė žmogaus sąmonės teorija ir toliau kelia iššūkius mokslininkams – sunku suprasti, kaip sąmonė veikia subrendusiose smegenyse, jau nekalbant apie dar tik besikuriančias smegenis, rašo „Science Alert“.
Kadaise buvo manoma, kad kūdikiai, neturėdami galimybės dalytis bet kokiu galimu pasaulio suvokimu, neturi tikrojo sąmoningumo.
Didžiąją istorijos dalį (iki pat XX a.) medicininės procedūros kūdikiams galėjo būti atliekamos su minimaliu nuskausminamųjų vaistų kiekiu – manant, kad jie neturi sąmoningumo, būtino skausmingus dirgiklius užfiksuoti kaip nerimą keliančius.
Šios naujausios apžvalgos autoriai pateikia keturis įrodymus, patvirtinančius, kad sąmonė atsiranda netoli gimimo momento, nurodydami išvystytą smegenų sistemą, dėmesio rodiklius, tyrimus, susijusius su įvairių pojūčių informacijos integravimu, ir fizinius žymenis, susijusius su netikėtumu ir dėmesio perorientavimu.
„Mūsų išvados rodo, kad naujagimiai gali integruoti jutiminius ir besivystančius kognityvinius atsakus į nuoseklią sąmoningą patirtį, kad suprastų kitų žmonių veiksmus ir suplanuotų savo pačių atsaką“, – sako Londono Trejybės koledžo psichologė Lorina Naci.
Tai nebūtinai reiškia, kad sąmonė staiga įsijungia gimimo metu – bet kad galime tikėtis laipsniško jos pažadinimo, kuris vystosi jungiantis sinapsėms, susiliejant pojūčiams ir pažinimo procesui kuriant modelius, kuriuos galima keisti atsiradus naujiems dirgikliams.
Šis tyrimas paskelbtas žurnale „Trends in Cognitive Sciences“.
Parengta pagal „Science Alert“.
