Būstas dažnai minimas kaip svarbus socialinis veiksnys, lemiantis sveikatos būklę – nes saugaus, patikimo, kokybiško ir įperkamo būsto neturėjimas siejamas su daugeliu blogų psichinės ir fizinės sveikatos rodiklių.
Adelaidės universiteto (Pietų Australija) mokslininkai ištyrė, kaip įvairūs su būstu susiję veiksniai veikia biologinį senėjimą – susikaupusius organizmo ląstelių pažeidimus, kurie rodo, koks yra jūsų biologinis, o ne chronologinis amžius.
Siekdami išsiaiškinti, ar būstas turi įtakos sveikatos būklei, tyrėjai nagrinėjo socialinių apklausų duomenis, kartu su epigenetine informacija. Epigenetika – tai mokslas apie tai, kaip elgsena ir aplinka gali sukelti pokyčius, kurie turi įtakos genų veikimui.
Jie surinko informaciją iš 1420 respondentų, kurie taip pat pateikė savo kraujo mėginius, iš kurių buvo gauti metilinimo duomenys. Tyrėjai atsižvelgė į visus įmanomus elementus, esančius surinktuose duomenyse, kad įvertintų įvairų ir sudėtingą būsto vaidmenį žmonių gyvenime. Tai apėmė materialinius elementus (pvz., būsto nuosavybę, pastato tipą, valstybės finansinės paramos gavimą, miesto ar kaimo vietovę) ir psichosocialinius elementus (pvz., būsto išlaidas, įsiskolinimus, būsto perpildymą).
Analizuodami duomenis, tyrėjai atsižvelgė į galimai įtaką darančius veiksnius – tokius kaip lytį, tautybę, išsilavinimo lygį, socialinę ir ekonominę padėtį, mitybą, sukauptą stresas, finansinius sunkumus, svorį ir rūkymą. Kadangi chronologinis ir biologinis senėjimas vyksta kartu, į tai taip pat buvo atsižvelgta.
Tyrėjai nustatė, kad biologinis senėjimas buvo spartesnis tarp būstą besinuomojančių nei tarp tų, kurie turi nuosavą būstą ir neturi paskolos nekilnojamam turtui įsigyti. Palyginti su bedarbyste ir rūkymu, būsto nuomavimasis turėjo didesnę įtaką senėjimui: beveik dvigubai didesnę nei buvimas bedarbiu ir 50 proc. didesnę nei buvimas rūkančiuoju praeityje.
Taip pat tyrėjai nustatė, kad poveikis biologiniam senėjimui gyvenant valstybiniame būste, kurio kaina yra maža ir kuriame užtikrinamas didesnis nuosavybės saugumas, nesiskyrė nuo tiesioginės būsto nuosavybės turėjimo – nepaisant socialinės stigmos, kuri paprastai siejama su tokio tipo būstu.
Tyrėjai pastebėjo, kad su greitesniu biologiniu senėjimu buvo susiję įsiskolinimai už būsto nuomą arba gyvenimas užterštame ar su kitomis aplinkos problemomis susijusiame būste.
„Mūsų analizėje reikšmingas nuomos ir įsiskolinimų vaidmuo pabrėžia psichosocialinių veiksnių, siejančių būstą su sveikata, vaidmenį“, – sakė tyrėjai.
Anot tyrėjų, svarbu tai, kad epigenetiniai pokyčiai yra grįžtami, o neigiamo poveikio sveikatai būtų galima išvengti pakeitus gyvenamojo būsto sąlygas.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Journal of Epidemiology & Community Health“.
