Visi žmonės, kurių protėviai kilę ne iš Afrikos, turi šiek tiek neandertaliečio DNR – vidutiniškai apie 2 proc. genomo. Tačiau Rytų Azijos protėviai turi 8–24 proc. daugiau neandertaliečio genų nei europietiškos kilmės žmonės. Tai šiek tiek paradoksalu, nes iškastiniai įrodymai rodo, kad neandertaliečiai gyveno Europoje. Kodėl tuomet Rytų Azijos gyventojai šiandien turėtų turėti daugiau šių genų?
Naujajame tyrime pateikiamas šio galvosūkio sprendimas: nors žmonių migracijos banga iš Afrikos mažiausiai prieš 40 000 metų atnešė Homo sapiens, kurie buvo medžiotojai-rinkėjai, kontaktą su savo pusbroliais Homo neanderthalensis ir lėmė kryžminimąsi, vėlesnė H. sapiens banga, atkeliavusi maždaug prieš 10 000 metų, neandertaliečių genus išsklaidė tik Europoje.
Tai buvo žemdirbių, turinčių minimalų neandertaliečių protėvių skaičių, judėjimas iš dabartinių Artimųjų Rytų ir pietvakarių Azijos į Europą. Šie ankstyvieji žemdirbiai susimaišė su vietiniais medžiotojais-rinkėjais ir į regioną atnešė daugiau H. sapiens genomo. Homo sapiens, kurie Rytų Azijoje apsigyveno maždaug prieš 60 000–70 000 metų, nepatyrė tokio atvykėlių „praskiedimo“.
„Tai, ką mes siūlome, yra paprastas paaiškinimas, – sako pagrindinis tyrimo autorius bei Oksfordo universiteto ekologijos ir evoliucijos doktorantas Claudio Quilodránas. – Tai tiesiog migracija.“
Nuo tada, kai prieš 13 metų pirmą kartą buvo nustatyta neandertaliečio genomo seka, kilo klausimų dėl šiuolaikinio žmogaus ir neandertaliečio genų mišinio, sako Viskonsino-Medisono universiteto (JAV) paleoantropologas Johnas Hawksas, kuris tyrime nedalyvavo.
Tyrimai rodo, kad neandertaliečių genų turėjimas nesukėlė jokių didelių pranašumų ar trūkumų žmonių išgyvenamumui, todėl natūralioji atranka tikriausiai nėra priežastis, kodėl kai kuriose populiacijose šių genų yra daugiau nei kitose, teigia mokslininkas. Spėliojama, kad galbūt Rytų Azijos gyventojai susitiko ir susimaišė su papildomomis neandertaliečių populiacijomis nežinomose vietose – pavyzdžiui, Indijoje ar Irane – tačiau tai tėra spėlionės.
„Šis scenarijus sako, kad tai nėra būtina, – teigia J. Hawksas. – Mes galime paaiškinti šį skirtumą remdamiesi tik viena ekspansija“.
Siekdami atsekti žmonių ir neandertaliečių santykių istoriją, C. Quilodránas su kolegomis išnagrinėjo 4464 anksčiau sekvenuotus senovinių ir šiuolaikinių Homo sapiens genomus, datuojamus nuo 40 000 metų iki šių dienų – ir ištyrė neandertaliečių DNR dalį priklausomai nuo geografinės platumos, ilgumos, laiko ir regiono.
Jie nustatė, kad anksčiau neandertaliečių DNR dalis anatomiškai modernių žmonių genomuose buvo didesnė Europoje nei Azijoje – o tai atitinka tai, ko būtų galima tikėtis, jei ankstyvieji Homo sapiens būtų sklidę iš Afrikos ir susitikę su savo pusbroliais Artimuosiuose Rytuose ir Europoje. Neandertaliečių genų Europos žmonėse sumažėjo vėliau.
Ypač ryškus skirtumas tarp Europos medžiotojų-rinkėjų ir neolito žemdirbių, kurie Europoje apsigyveno maždaug prieš 10 000 metų. Medžiotojai-rinkėjai turėjo daugiau neandertaliečių genų nei neolito žemdirbiai – o tai leidžia manyti, kad ši atvykėlių banga išsklaidė neandertaliečių protėvius Europoje.
Rytų Azijoje panašaus antplūdžio nebuvo: jų žemdirbiai buvo vietiniai, sako J. Hawksas, todėl Rytų Azijos genetika nebuvo „praskiesta“ tokiu pat būdu. Tyrėjai savo išvadas trečiadienį (spalio 18 d.) paskelbė žurnale „Science Advances“.
„Šis straipsnis žavus tuo, kad jame atsižvelgiama į didžiulį kiekį senovinių DNR įrodymų, – sako paleoantropologas ir Smithsono nacionalinio gamtos istorijos muziejaus Vašingtone Žmogaus kilmės programos direktorius Richardas Pottsas, kuris tyrime nedalyvavo.
Neandertaliečių ir šiuolaikinių žmonių susidūrimų būta dar anksčiau nei prieš 40 000 metų, pastebi jis. Praėjusią savaitę (spalio 13 d.) Pensilvanijos universiteto mokslininkų grupė žurnale „Current Biology“ paskelbė, kad gerokai anksčiau nei prieš 75 000 metų Europoje šiuolaikinių žmonių grupė susitiko su neandertaliečiais, susimaišė su jais ir išmirė, palikdama savo pėdsakus 6 proc. neandertaliečių genomo.
„Tai labai sklandi sistema, – teigia R. Pottsas. – Šiame konkrečiame darbe nereikėjo į nieką panašaus atsižvelgti, tačiau bus tikrai įdomu, kai bus atsižvelgta į šį papildomą sudėtingumą“.
Parengta pagal „Live Science“.
